Žaltvykslės
Lyg tiksinčios nakties bombos
Užrašo mano žingsnius
Į priekį
Manęs neatsiklausiusios
Ar prisimeni kieno
Žodžių tinkluose mes
Plevenome
Lyg paleistos vėliavos
Nesugebančios nuskristi
Bet vis dar deklaruojančios
Begalinį beveik vaikišką džiaugsmą
Kodėl mus tebetraukia ten
Kur tiesūs kamienai
Ir žalio aksomo samanos
Žaltvykslės
Ar žvakių vainikas
Šventa Liucija
Pasiklydusi apsnigtuose pušynuose
Žvakių liepsnos
Plevenančios ant šviežiai
Apsnigto smėliagūbrio
Sniego vėliavų
Užpustytas vainikas
2021-01-27 11:21
Gerai , ten tik tas "beveik" - ar labai reikalingas? :)
2021-01-27 08:25
Sutinku su Muta
2021-01-27 01:16
malonu iš pusnies išnirus pamatyt žaltvyksles, autor. vilioja paskui save
šiuo tekstu
sniego vėliavos - puiki metafora
pirmos dvi strofos žavinčios, net žodis bomba čia niveliuojasi į gamtinį subjektą
deklaruojančios kiek kartoninis žodis... vis dar krykštaujančios begaliniu vaikišku džiaugsmu?.. neidealu, bandau ieškot kuo keist...
2021-01-26 23:10
aš čia tik dėl to, nes virš tavęs yra mano nevykęs tekstukas. sry, neskaičiau ką čia parašei, bet gal paskaitysi mano. sėkmės.
2021-01-26 23:10
Labai mielas, tik keisčiau žodį "deklaruojančios" į paprastesnį 5
2021-01-26 22:13
Man patiko 5