Viduržiemio svečias

tu vėluoji
labai vėluoji
jau kūdikėlį ėdžiose
aplankė piemenys
ir žvaigždės visą šviesą
išskleidė ant speigo tako
net ir karaliai buvo ten užklydę
ir sako
dovanų paliko
o tu vėluoji
nes laikas tau nerūpi
vasaris sausis kovas
net laikrodis su gegute
bet šiąnakt
tyliai elegantiškai
išsidėliojai
ant medžių žemės
ir palangės mano
tu atėjai
toks šaltas baltas ir nekaltas
viduržiemio naktinis
sniegas