Po dienos

Nutyko vėjas, praveriu duris,
Procesija pro šalį pralinguoja,
Ją lydi laimės paukštis vyturys,
Tik liūdesys pakišo laimei koją.

Vaikai žvirbliukais straksi po balas,
Veideliai murzini, iširę kasos,
Senelio veidas uksmėje baląs
Šunelis Brisius prie grandinės kasas.

Išbėga moterys pašaukt vaikų,
Prijuostėm šluosto rūpestingus veidus,
Ir blėsta šviesos  gal pačiu laiku,
Jau saulė už beržyno nusileido.


Aš sutemas lyg artimą lydžiu,
Kita diena ateis ir kitas rytas,
O kiemas pilnas šilko atspindžių,
Mėnulio pilnatis per dangų ritas.