+ K+ M+ B

Iš žvaigždės į žvaigždę trys karaliai eina
Eina trys išminčiai iš rytų atklydę
Smėlio karavanais traukia savo dainą
Ir danguj palieka sidabrinę brydę

Jei tamsos nebūtų niekas nematytų
Kaip užgęsta saulė kaip žvaigždynai žėri
Kaip mažam namely iš degtinių plytų
Tykiai kuriam ugnį melsdami už gėrį

Meldžiamės kas naktį – saugoki nuo pikto
Nuo ledinio žvilgsnio linkstančius prieš vėją
Kad nukritus žvaigždei kitos žvaigždės liktų
Tarsi geros akys savą pastebėję

Klajoklius šią naktį pažinau iš kvapo
Pažinau balsus jų sklindančius iš tolo
Tik drąsos atverti širdį nepakako
Tykiai krito sniegas ar žiedai migdolo

Nebereikia aukso smilkalų nei miros
Neškite išaustą jam rūbelį baltą
Ir jėgų suteikit kad ranka nusvirus
Vėl lopšy sūpuotų kūdikį įkeltą