kai aš prisimenu
užsidega gatvių žibintai
visų naktų į priekį
norėčiau užmigti
tavo balso slėnyje
kuriame skamba
lietaus etiudai
mąstau apie mus
ir jūros bangos
pradeda skalauti
grindis
gal todėl
kad panoro
kažką parašyti
o tu šių bangų abėcėlė
kai pagalvoju
apie tave
pratrūksta krištolinio
lietaus kaskados
susimaišę su melsvu
Italijos oru
Neapolio įlankoje
bet mano vienatvė
piešia pilkas
rudenio peizažo spalvas