Bunda kubais

Žvaigždės sukrito
Į krosnį akių
Kaip vėjo lietimas
Prigludęs prie skruostų

Ji mano naktis
Ne tamsi bet patogi
Stebėti paniurusią jūrą
Kukliai kuždasi mintys

Nusiskutusios kojas
Jos dingsta kaip
Lūpdažis lūpų
Tas kvapas - deguonis

Kuriuo pasiklystu
Bet visad pareinu
Po truputį groteskiškai
Gęstantis grožis

Kaip ruduo užsitęsęs
Nematai nors raudonis
Ji bunda rytais stačiakampiais
Trikampiais kubais

Ir nors kliudo dažnai
Bet visad pabudęs nuliūstu
Ji mano sapnai
Paskutinis iš lūžtančių žodžių

Mano meilė gyva
Kaip tiksintis laikrodis kliudo
Visko pradžia pabaigos
Kaip bedugnė praryjanti laiką