per patį piemenėlių mišių vidurį
senomis gatvėmis žengia
naujų veikėjų pulkas
kai stengiesi būti tikresniu už
kūrinį geriau jau nebūtum
pro smilkinius atplaišomis
paties laiko prašvilpia laikas
realybė yra laiko švilpesys
tos antys tie pankai
glostinėjantys geltonu šunimi
apsimetančią kažkieno dukrą
tie kriminalistai ir tie pėdsakai
išmatų ant stalo kiek pamenu
jokia staltiese neapdengto virtuvėj