Kavos medelis

kažkaip
netyčia aš ryte
kavos panorau atsigerti

klausiau kaip tyliai
kalba aparatas
aromate maudžiausi
kartu su nuoga mulate
kuri į pliažą Kopakabanos
ką tik
iš  bangų išlipo

ant kranto
visas jų būrys
jau sambą šoko

aš pajutau
paspaudęs
verdančio kavinuko dangtelį
kaip man tas kūno šokio
virpulys
per kūną žemyn slenka

kol būgno ritmas tyloje išseko

ir kaip griaustinis
nuaidėjo rimbo kirtis
portugališka kalba
grandinių žvangesys
sušvilpė įkaitęs kavinukas
kaip kraujas
kavos puta per smėlėtą kraštą
o tolumoj kažkur
medelis selvoje išdygo

na o mulatė
buvo prievaizdo dukra