Žinojau tik, kad šito noriu -
Vienos nakties pilnos žvaigždžių
Užgriūnančios mane didžiuliu svoriu
Pūkinių džiaugsmo debesų.
Išbyrančios pavieniais žodžiais
Pro lūpas virpančiu balsu
Kaip sujauktos juodos paklodės
Kada užmiega nakčiai du.
Gilios kaip šulinys be dugno,
Kuriam paskęsta atmintis
Kur tik jausmai paviršium plukdo
Mus tarsi mirštančias žuvis.