Išblukęs gedulas vaivorų sapną lydi,
Sekundės tiksi, vėlinas minutės,
Pakyla paukštis į lemtingą skrydį
Vėl išsibarsto laikas virš vienutės.
Akis atmerkiu ir žvelgiu į šviesą,
Kelionė tolima, dar pailsėkim,
Iš praeities man rytas ranką tiesia,
Šešėliai virpa, tolsta vėjo šėlsmas.
Į tamsų pragarą minčių verpetai suka,
Kas pasakys, kada rytojus verkė,
Tu atsiversi seną atviruką,
Užšausiu aš varinę durų velkę.
Neišsapnuosiu vėl sapnų prieš rytą,
Pasaulis po nakties spalvom nublyško,
Vėl saulės kamuolys padange ritas,
O mano mintys tokios ryškios ryškios.