Rudenėjanti jūra

tokia nenuspėjama esi
kartais šnabždi lyg per sapną
tyliai plakiesi prie tilto šono
vaikštai paryčiais
lyg katė
tirštame rūke
kartais įsiunti ir su vėju
kovoji baltai putodama
ant kranto Eglės jau nelaukia
visi žalčiai išplaukė
kas į krantą
kas į kitus tolius
kur neršia spalvotos medūzos
bet gražiausia tu
kai susitinki su mylimuoju
jis pasilenkia ir leidžia
veidą jam prausti
tada tu ramiai alsuoji
tada ateina
dar vienas
ruduo