Užgęsta žvaigždės ten dangaus atole,
Pasaulis temsta ir naktim alsuoja,
Žmogau bedali, ko žvalgais į tolį,
Užuteky tamsoj užmiega kuoja.
Vasarvidžio gaisai ir tylūs žodžiai,
Kuriuos kuždi, o mano siela girdi,
Aš vėsą šulinių išgersiu godžiai,
Nakties sapnus smaigstysi man į širdį.
Nestoja traukiniai, žymėtos stotys,
Žvilgsniu nuglostau rudą parko šunį,
Prasiskleidžia rytuos žiedai rasoti,
Girdi meldyne vėl sujudo žuvys.
Nereikia žodžių, tylai kloju maldą,
Vijoklių sagtys ir žaibai prieš lietų,
Perkūnas pievoj savo arklius maldo,
Pagirdyt juos jis perkėloj norėtų.
2020-07-30 22:49
Vaizdingi kerai, puikus kūrinys. Ačiū.
2020-07-30 17:45
Puikūs kerai.
2020-07-30 10:38
kaip visada 5
2020-07-30 04:01
Labai - paskutinis posmas...
2020-07-30 00:45
Pavyko itin gamtos vaizdai, gyva, gyvina..., laiko
2020-07-29 22:19
Net nežinau, ar tu taip gerai parašei, ar aš taip gerai perskaičiau, kad 5.
2020-07-29 20:25
nu jo trojkė ne daugiau
pabaiga debilavota va dar
ir kodėl neparašei 'sujudo žuvys' ne blyn
būtinai kaip 19-likto a poetas gadint kalbą
kas išmokė
m?
2020-07-29 20:13
Pirmas posmas toks mačerniškas ir graži netikėta pabaiga.
2020-07-29 20:02
kuoja atsiradusi tik dėl rimo su alsuoja - tai dirbtina
3 posme klaidelė - prasiskleidžia ir geriau būt sujudo, o ne sujudę (vyr.gim.) žuvys (mot.gim.)
paskutinio posmo trys eilutės nuostabios
4