Pasiilgėjimuos

Kaskart tave prarasdamas gailiuos –
Kai lengvas vėjas vėl duris pradaro 
Pilna svetainė saulės lyg nektaro
Šviesaus medaus namuos kaip aviliuos 

Pilnuos ramybės muzikos pilnuos
Ankstyvo Bacho trykštančio upeliais
Kai vėsumos purslai į orą kelias
Vandens fontano trykštančio delnuos

Kada iš tavo lūpų pravertų
Rasoti perlai man į lūpas krenta 
Aš priimu tave kaip sakramentą
Kaip tylią maldą nemigos naktų

Kur begalinės erdvės tavyje
Nelyg žvaigždynai skriejantys pro šalį
Sustoti nė akimirkai negali
Ir supasi mus laikanti gija

Jau nuausta voratinklio švelnaus
Kurs driekiasi nuo senojo rojalio
Kaip Kristus aš alpstu ant tavo kelių
O tu verki kaip motina sūnaus

Kokie gležni lyg saulės spinduliai
Manas stygas tavieji pirštai lietė
Tu Marija... ne ta... tu Magdalietė
Akių vinutėm sminganti giliai

Ar tu manęs geidi ar tik gailies
Aš skirtas juk ne tau bet visas tavo 
Pilna svetainė saulės lyg nektaro
Kurio saldumą vasara išlies