dar būsim

bunda ankstyvas rytas
moterys naščiais neša vandenį
kurs krosnį troboj pasklis salsvo dūmo
ir verdamos bulvienės  kvapas
vaikai iš užkrosnio lyg žvirbliukai kiš nosytes
šurmuliuos ir žais medžio  skiedrelėm

iš kur visa tai
iš kur tas užsilikęs vaizdinys

gal iš senų mamutės pasakojimų ar vaikystės knygų
gal iš kontūzyto Kazio šnekėjimo

pirštai sušyla nuo molinio kavos puodelio su nudaužta ąsele
žvilgsnis krypsta į žvaigždžialapius klevus už lango
į varnų pulką ant tvartelio stogo

pele pele pas ką žiedas žydi
atplūsta žodžiai iš  žaidimo
gerklėj užstringa graudulio gumulas
ir niekaip nenuslenka žemyn

pasislink prašau savo žmogaus
ir jaukiai priglundu

tik dviese mes čia
dar esam
dar būsim