Kai

Kai neskubu ir kai nustoju laukus
Aš balto grikių lauko pakrašty,
Saulėlydis man sutelpa į plaukus,
O vasara žiemoj dar ta pati.

Tie patys aviliai ir bitės godžios,
Lietus nakty ir natos ir kalba,
Išbyra manyje slopinti žodžiai,
Nebetampu kitokia, nors tu ką.

Ramybę samstau, vėjas vygę supa,
Ramybė miega vasaros miegu,
Prasiveria raudonos, godžios lūpos
Ir nebelieka naktyje  vargų.

Eilėraščių eilutės  tarsi pančiai,
Jie nuvyti iš skausmo ir gėlos,
Juodi šuneliai paslaptingai amsi,
O kažkuris grasinančiai sulos.

Vienok geriu aš vandenį šaltinio
Ir prasiskleidžia vasara many,
Bekraštės upės ilgesiu patvino,
Ar tu tą laiką ir dienas meni?