Pamišimas

mano venose šiąnakt neršia upėtakiai
pirštų galiukuose susikaupia
tiek daug pavasario
ir lekia pienių pūkai
ore virpa švelnus aromatas
toks pats kai žydi alyvos
prie tos mažos trobelės
tavo paveiksle
kur upėje šokinėja kuojos
raudonomis akimis
matuodamos atstumą
iki tolimiausios žvaigždės
tyliai plaukia debesys
sugėrę žiogų melodijas
skaičiuoju gegutės kukavimus
tu užsimerki dar nepradėjus
rodyklėms krypuoti žemyn
kreivu laiko ratu
mano venose pulsuoja pavasaris
ir šoka kuojos
kol pradedu kukuoti