patiklumas

diena pareina kaip juoda avis
bliovusi į saulėgrąžą jos šešėlyje
įsikanda į ausį ir žodžius paleidžia
nuo liežuvio tramplino šokt į baseiną
ir tu pareini su tapetais kambario sienoms
daktiloskopijos raštais ant drugių sparnų
moki lyno akrobatikos triukus
per bakcho ietį su vynuogėm

ir aš vėl apsigaunu patikli avis
girdinti tik iš vakarų arba rytų
bet niekada iš dangaus kur miegu
tau tyliai niūniuojant apie ganyklas
pereinu bakcho ietį su vynuogėm
po vieną pasilieku kas žingsnį nuorodoms
manau rasiu kelią atgal bet kailis
jau ant vilko nugaros