11

tą vakarą
taip kantriai tylų
neblėso
languose
melsvai švytėjo
žiburėliai
ir regis
nieko neįvyko
nesugirgždėjo planeta
griaustiniai iš rytų
net  neaidėjo

ir regis
neįvyko nieko
visi suklusę lūkesy

minutėse
paspęsti spąstai
išsikankinusios
kankintos
nelaisvos
vilties
kol rankom jūra
lai ir neaplenkdama
liūties nuspręs iškelti
savo žemės saują
drąsiai

nesugirgždėjo
sukos planeta
iš pašalo vadavos
žemė nedideliam
kampelyje
kur baltija skalauja
susipynusias
nuožmiai sūrias kasas
pražydo vėliava
pavasario spalvas
į laisvę keldama

NAUJAI UŽGIMUS
LIETUVA
SUSIKABINUS
RANKOM
SAVO HIMNĄ GIEDA