gal ir apie vyšnias

toli už kalno čirpteli paukštis sugriaudžia dangus
kalbi pasauliui nuo aukščiausios viršūnės
balso peilis atveria vyšnios pumpurą

šaižiai į tvenkinį leidžiasi plunksna
žvaigždės šviesoje jaunatis kilsteli smakrą
skyla lietaus delnas lyg kruvinas žvėries jaukas

nakties lūšiai sėlinant dryksteli lango šviesa
kaip popieriaus lapas krinta rytas ant tavo rankų
vyšnių sultim nulietas vasaros kelias

*

kylant nuo žemės lietpalčio skeldėja lūpos
spalvų kontrastai tirpsta vaivorykštės poliuose
kol pievoje klupteli lietaus katė

lietaus kibirkštimis atsiriboja ugnis nuo medžio
nuščiūva apimta gyvenimo geismo diena
pasaulio pradžios ekstazėje

parklupdytas audroj vyšnios medelis
sapno šviesomis skaudina patiklias akis
pilnas spindesio dar vienai ateinančiai dienai

*
kaip vyšnia raudonuoja drovus pasaulis
medžiai pasvirę į upę skaito šventraščių tekstus
dairausi iš kokio aš puslapio

neatpažįsti savo sesers užsiėmęs gyvenime
vyšnių sultim įbridęs į sakinių šešėlius
vidury dienos nuogas dangus iš savęs juokiasi

rankovės iki žemės kai brendu nuleidus galvą
į  vaismedžių sodą apmąstyt ko netekusi
ant tavo pečių ant kaklo šnabždasi vyšnių žiedai

*

nakties šaltinio masažas vėsina smilkinius
ant į kaitrą susmigusių kelių guli rasota vyšnia
kvapniausio pasaulio žiedo kūdikis

kur miega debesys kai nusisukam nuo saulėto lango
karpau vaismedžių žirklėm neiššukuojamą sapną
ir saulė kas rytą užverčia knygą

uraganais bėgu gaudyt tylos prieš didįjį žiedo sprogimą
saulės lašai ir tavo kuždesys susimaišo vidury sakinio
laikrodis taip ilgai muša dvylika

*

piešiu rūko sienomis tavo pirštais kvepiančiais vyšniomis
raudonais takais lekiantį visatos dviratį
debesų skalbiniuose kaskart įsipainiojantį

kada bus vyšnios kada bus
laikau įsivaizduojamą tarp pirštų tarp tavo veido ir saulės
karštas vėjo gūsis pro langą nutirpdo rankas

nutapiau šimtus tavo portretų
pakabinau ant sienos ir baltoje drobėje vyšnių kauliukų pėdsakai
išspragdintos pirštais ant balto vasaros kilimo mintys