Muilo burbulai pro ruginį šiaudelį
Jų spalvos
Visai kaip močiutės
Eglučių ir kryželių raštu
Austų rankšluosčių
Kaip ruginių šiaudų
Ant lovos pagrindo
Žąsų pūkų čiužiniu
Pamenu kaip jie šnibždėdavo
Pasakas kiekvieną naktį
Kaip pešiojamos vilnos
Kalvarato sukamos į siūlą
Ir vyniojamos
Į didelį kamuolį
Kaip juodmargės karvės
Kažkodėl vadinamos Aguona
Bet juk ne mes tą vardą įdėjome
Toks jau buvo
Kai parsivedė ją iš vietinio turgaus
Kaip ledokšnių vandens kibiruose
Parneštuose tamsų žiemos vakarą
Iš apšerkšnijusio šulinio
Dar ir dabar girdžiu kaip jie skimbčioja
Į cinkuoto kibiro kraštą
Kaip chrizantemų žiedlapių
Užpusčiusių eglutes ir kryželius
Ant išbalinto lino
Vis dar tebegaudau
Tuos nelemtus
Muilo burbulus