vaikščiojam nepakeldami akių
tarsi nusidėję visiems
tikėjusiems ir laukusiems
išsipildymo
net dangus užsimerkė
tavo balsas užkimęs
nuo tylėjimo
garsas užstringa gerklėje
ir tu tyli vėl
tavo žvilgsnis kalba
rankos pasakoja istoriją
kuri dar tik bus
arba jau buvo
tik suprasti sunku
trūksta jungiamojo audinio
ir kelių raidžių
tūnančių pusiaujo duobutėje