Lengvumas

Šįryt į delnus leidžiasi dangus,
Pasklidę debesys nugulę tarsi šienas,
Pavargėlis užmigęs greit prabus,
Žiūrėk – čia rytas, čia suspindo mėnesiena.

Riekelėm sapną suraikys naktis,
Iš jos šaipysis vėjas – lengvas šokis,
Šešėlis debesiu melsvu nutįs,
Prakleidus laiko šydą vėl šypsokis.

Kol tavo medžiai bus su tavimi,
Jų svarbą, ilgesį šakom išjausi,
Žinai, kad duodi ir atgal imi
Ir vasarą ir baltagalvį sausį.

Paskui kvepės rugpjūčiu, vėjas neš
Skraidins į dangų tarsi pienių pūkus,
Lengvumas tas pro debesų skujas
Ir pro laukus, kur tvyros melsvas rūkas.