(visa kas gęsta tai žvakės)
tavo krūtys per jaunos
kad jas liesčiau
joms tik aštuoni milijonai
to
kas prailgsta.
kenčiu ir laukiu.
laukiu ir virstu laukinis.
mano namo nėr
anei durų anei slenksčio anei langų
tik ola
kurioj staugiu.
maždaug prieš tiek žiemų
kiek telpa šitos beprotiškos upės tėkmėj
susikeitėm sielom
tik tavo veido aš neatsiminsiu
iki užstos viduramžiai.
va tada imsiu piešti
tavo akis
jos abi užsimerkusios
po pirmapradžiais vandenim.
imsiu piešt
tavo lūpas
jos bangos
jos ten kur ne krantas
jos tai kas nebūna krantu.
ne apie krantus ir žemę visa tai.
tai apie tavus alsavimus kurie.
(tavo gyvybė bėga pirma tavęs
tavo plaukai upė
kuri smaugia
skaidriai ir giliai)
taškas
K.
2019 sausių (tarsi) devyniolikta