Hičkoko

esame kormoranai aš ir akmuo: dėmė
žuvėdrų būryje kormoranai
nesulydantys snapų į bučinį nežinau
ar kormoranai meluoja savo motinoms
bet nemirkteldamas sumeluočiau
savai/p/ kad esu kormoranas
nežinau ar lesti žuvį mažesnė
žala nei nudergti
pušyną ar mažesnė žala
baltu fonu gėdinti dėmes
petardomis gąsdinti pabaisas
esu tik kormoranas perintis akmenį
tuo pačiu ventiliuojantis plunksną
ir jei kam šis reginys pasirodys
iškilmingu nutylėsiu
kad krūpteliu nuo kiekvieno
ratilo vandens paviršiuje
nuo kiekvieno prisilietimo mat
per sunkus kad išplaukčiau per tamsus
kad nuskęsčiau. vaikyk
mane kol
plunksna suakmenės
kol pušys
nudžius savaime