*

pasisuki ir be garso tari mano vardą
apveji pirštais veidą užkritusius plaukus
už lango matiniai lyjančių gatvių akordai
tavo veidu nublykčioja šviesos mašinų
melodijų garbanos ant tavo pagalvės

nesvarbu kur kiek valandų kartojasi klipas
spalvoto sūkurio šokančio tavo regėjimais
susipynę pirštai svyrančių sienų kreida
lyg anspaudai krumplių kauburėliuose
aimanų užrašines virš namo pakylant
už mus jau iškalbėjo senas kaimynas
kosčiojimais grojęs būgnais hard rock caffe
jo katė prisimerkusi pakentė jį ir mus
neliaupsinančius kartėlio ir kodėl
nepalikome jam  arbatpinigių
jis įkyriai beldžia į sieną savo vienatve

rankų šešėliai balintos sienos teatras
po mūsų portretais mistiškai bėgančių
smėlio spalvos žvėrių siluetų pakrante
paliekančių degantį smėlį kai atsisukam
atpažįstame savo balsus ir jautrumą
išklostome zundoms nespėjus pabusti