1. smilgos snukutis prie žemės bučiuoja sušalusį žiogą 2. per avilio skrydį gyvybė išsiropštė ausyje bitės sparnelis 3. sustingusios ore vėduoklės kojų galiukuose puantai sunkūs 4. virpa sušalus šilauogė nei ašara nei karoliukas kovo įnoriams 5. pakeliu ranką užtraukiu ant akių miglą nuo pievų tavo tylėjimo 6. perbrendu žolę pernykščią vėjas išsklaido žiemos alsavimą 7. natos kankorėžiais andante ar allegro et ir sugula penklinėse pailsėti 8. vakaro balsas virš miško aksominis džiovina rasas pavasario rytą 9. prasisklaidžius rūkui bažnyčia išneria iš delno pulsuoja bokšto laikrodis 10. ozas nulaižytas lyg ledų porcija ilgai rinkosi vietą cirkui 11. cirko kupolas kepurė su užtrauktuku kupranugariais keiksnoja akropolio prieigas 12. šuns katino paukščio pėdutės šalia žiemos ir pavasario kovų atsvara 13. regimos pievos paklūsta neregimoms ežu kas my linai 14. katinas ant rankinės letena per veidą grybšt įeinanti saulė
Aš nesiruošiu kaip kolegos mėsinėti teksto 1. 3. 5. ir pan. Šie fragmentai jungiasi į kovą (kalbu apie mėnesį), į darnią visumą. Subtili mozaika ir, gerieji žmonės, nu nerankiokit jos po gabaliuką, nes išėme detales - gadinate bendrą vaizdą. : )
Puiku
O jeigu tas žiogas būtų perpjautas (o ne sušalęs)? Dar subjektyviai nepatiko žodžių tvarkelė, tarkime "pakeliu ranką užtraukiu ant akių miglą nuo pievų tavo tylėjimo" galima būtų keisti į "pakeliu ranką užtraukiu miglą ant akių nuo tavo tylėjimo pievų" ir taip toliau ir panašiai (: Subjektyvumai. Bet visumoje - yra tikrai stiprių tekstukų, pvz, antras ir paskutinis. Sėkmės.