Ne tau

Išdžiūsta net giliausi šuliniai,
Užuovėjoms nesi sutvertas.
Gimei. Buvai ar sodriai gyvenai,
Saulėlydis –
                tikriausias svertas.

Pasvers, palygins, apgodos,
Arimų riekės guls ir vėlei.
Nuo pat pavasario lig darganos
Vėl debesys
                plauks susivėlę.

Ir mintys velsis, taigi neramu.
Kas laiką surakinti gali?
Priglundam žvilgsniais prie gimtų namų,
Žegnodami
                  save į kelią,

Kurio gale (pusiaukelėje gal)
Nematomas norėtum būti.
Mintis kaskart apgręždamas atgal,
Gegužį keistum
                  į rugpjūtį?

Kiekvienas laikmetis darbais vaiskus,
Jei pereini jį savo kojom,
Nors kartais ir tave plikai apskus -
Nūnai skutikų
                  nestokojam.

Plazdena dienos lyg drugiai margi,
Širdies kartelėj nesutilpę,
Jei chroniškai gyvenimu sergi,
Ne tau dar gluosnis
                  supa kilpą.