paežerėj
trumpakelniai berniūkščiai
svaido akmenėlius
ir skaičiuoja šokavimus
kas daugiau
kas toliau
jų žaidimų pasaulis
šią akimirką baigiasi
šiapus vandens
o juk būtų gražu pamatyt
kaip tie akmenys skęsta
galbūt tingiai vartydamies
sublyksėdami saulėje
minkštai gulas į dumblą
o gal atvirkščiai
staigiai neria kol trenkias
pasmerktųjų ten daug
ar pakels kada kas