Ir kas gi dar, jei ne Cola..

.....................................

          Daugelis turbūt dar atsimena šaltąjį karą ir sparnuotą istoriją, kai rusai ginklavimosi varžybų įkarštyje išsiunčia mėnulin misiją ir nudažo šviesulio paviršių raudona proletaro spalva. Kitą kartą atskrieja amerikiečiai ir užrašo ten „Coca cola“..
          Negooglinsiu tyčia ir nerinksiu info apie šį pop produktą, tiesiog pamėginsiu pasiraust atminties užkaboriuose ir peržvelgt, ką gi „išmes“ man paieškos parametrai.
          Pradžių pradžios nepamenu, nors tikrai žinojau. Žinooojau, taip sakant...
          Pirmas įstrigęs, kažkur nugirstas, o gal matytas faktas byloja man apie tai, jog  pereito šimtmečio pradžioje kokoje iš tiesų buvo kokos, ir kad gėrimas stebuklingai nuramindavo kūdikius ir vaikus, kad nejučia skatino priklausomybę, kol galiausiai kažkas uždraudė naudoti šį svaigų ingredientą.
          Pačios kolos sudėtis yra griežtai saugoma, nors panašu, jog tai gryniausias marketingas ir, taip sakant, burbulai patikliai liaudžiai. Kažkuriais metais, ne taip seniai, koncerno galingieji nusprendė pakeisti klasikinę formulę, o gal tik butelio formą ar kažką ten ir, žinoma, patyrė visišką fiasko. Tauta (turiu galvoje žvaigždes ir dryžius) nesuprato tokio akibrokšto. Ir neatleido. „Pepsi“ - kas iš esmės yra visiškai tas pats - triumfuodama galutinai įtvirtino savo lig tol silpnas pozicijas rinkoje. Didieji bosai dar ilgai jautė skaudžios pamokos pasėkmes, - klaida buvo ne pats pasikėsinimas į tradiciją, o bandymas pagerinti tai kas „tobula“, o blogiausia - garsiai apie tai apskelbti.
          Bandau dar kartą perkratyt savo dėžutės „inbox'ą“ ir tarp visokių abejotinų kontraceptinių ir metalurginių panaudojimo būdų atrandu, kad kolos galima duoti sutrikus virškinimui ir, kad šis įstabus produktas yra populiarus tarp užjūrio gaisrininkų ir gelbėtojų, mat yra nepamainomas po avarijų nuo asfalto plaunant mėsas ir kraują. Pratiškas daiktas, po šimts!
          O dar galima padaryti kiaulystę asilui kaimynui (konspektuokit, brangieji - mūsuose siaubingai aktualus reikalas) užpylus gėrimėlio tiesiog ant mašinos kapoto ir leidus pastovėti sau gražiai per naktį. Dėmės įsiėda į dažus ir kaimynas apmaudžiai prisimins jus kas rytą arba gaus brangiai perdažyti neišgraužiamus, rusvus jūsų kūrybinio įkarščio vaisius. Panaudojimo galimybės, matyt, išties beribės.
          Nežinau, kiek toje košėje yra tiesos, bet mes juk ne apie teisybę, o apie tai, kas nusėda pilkųjų ląstelių vingiuose. Apie tai, kas kiekvieną dorą moksleivį ar šiaip pilietį staiga perpildytą pilietinės pareigos įkvėpia piktintis visuomenės suplastmasėjimu ir išlieti paaugliškai maksimalistines natas savo literatūriniuose bandymuose, kur apstu kaltinimu suzombėjimu, tankiai vartojamas žodis „sintetika“, o pasaulis pilnas bedvasių būtybių mintančių, pasak jų, kiču ir modifikuotais kotletais.
          Paklauskite jų ir mažumėlę nustebsit, nustebs ir jie patys, tik niekam neprisipažins - beveik kiekvienas iš mūsų jaunųjų maištininkų atmintinai žinos, kiek kainuoja „Estrelos“ maksi pakelis ir, kad kolos (o siaube!) nerasite „Norfoje“. Neapsigaukit - tik dėl to, kad ten jau yra kitas, anksčiau jau mūsų minėtas, konkuruojantis „brendas“.