Placebas

Apie šią knygą, žinoma, bus parašyta kilometrai ir kilogramai recenzijų, gerų ir blogų. Aš apsiribosiu kuklia anotacija.

Visa, kas yra romane, lyg ir girdėta: pagrindinė veikėja - aukštuomenės ir mūsų sugižusios visuomenės "grietinėlės" būrėja - nusižudo, prieš tai paminėjusi grasinimus, skirtus jai, ir paslaptingą Placebo pasaulį.

Placebu šiame romane vadinama organizacija, realų pasaulį keičianti į efemerišką, antrinį, suniveliuotą. Idėja, oi kokia nenauja, kas tik jos nesiėmė: nuo romane minimų Orvelo ir Hakslio iki Voneguto, neseniai išleisto prancūzo F.Beigbederio ir šlovingosios "Matricos" kūrėjų. Idealiausiai tinka tokiems eksperimentams, aišku, Lietuva, visų, kas netingi, pasaulio rašytojų eksperimentinis poligonas.

Romanas gana įdomus ir įtraukiantis, jame gvildenami psichologiniai, filosofiniai klausimai, jis turi antiutopijos ir mokslinės fantastikos bruožų. Vienu žodžiu, knyga marga, kad įtiktų visiems. Tačiau temos kažkur girdėtos, siužetas antrinis, veikėjai nudėvėti, atrodo, lyg autorė būtų įpuolusi į savo pačios sukurto Placebo pasaulio spąstus.

O paranoikams citata iš knygos viršelio: "Ar kartais pagalvojate, kad gyvenate pagal kažkieno Kito sukurtą scenarijų? Ar nemanote, kad Jūsų slapčiausių minčių klausomasi? Ar Jūs naudojatės kompiuteriu, ar kompiuteris - Jumis? (…) Ar norite būti laimingi? Ar bijote mirties?"

Ieškantiems nors vieno atsakymo ši knyga tiks.