Kaip poetai vaivorykštę numezgė

Prieš baigiamąjį Poezijos pavasario vakarą Vilniaus universiteto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kieme svilinančiai karštą dieną skaičiau lotyniškai rašiusio poeto, popiežiaus Urbono VIII premijos laureato, praminto „sarmatų Horacijumi“, eiles. Regis, vardas toks garsus, o žinios – itin kuklios... M. K. Sarbievijaus „Epigramų knygoje“ atsitiktinai užkliuvo eilutės:

Ką daryti?Lietaus šaukias Meilė
                            ir kviečiasi vėjus;
Laukas atgyja bemat nuo
                          išganingos rasos.

Reikėtų, pagalvojau, žodį „Meilė“ pakeisti į „Poezija“, gegužės paskutinį savaitgalį dažniausiai krapnoja, o kartais lyrikos skaitymams pritaria perkūnijos įgarsinta liūtis. Taip ir nutiko!

Žodis ir skaitytojas

Žaisminga poetų ir gamtos improvizacija turėjo patikti Vilniaus savivaldybės vardinę juostą, kurią užrišo miesto meras Juozas Imbrasas, pelniusiai Nacionalinio dramos teatro aktorei, poezijos skaitovei Daliai Michelevičiūtei. Ji su perkusininku Arkadijumi Gotesmanu prieš aštuonerius metus pastatė spektaklį „Stotis N mieste“ pagal Nobelio premijos laureatės Wislawos Szymborskos eiles. „Ieškojome, – papasakojo aktorė, – kaip žodis dera prie salsos ritmo arba gongo garsų. Man neįdomu, kai aktorius tradiciškai ateina į sceną ir pakeltu balsu, patetiškai skaito poeziją“. Prisiminkime – salsai artima neribota laisvė, ieškojimai, o griežta disciplina šokiui nebūdinga, svetima.

Gražus atsitiktinumas, kad Lietuvos rašytojų sąjungoje pirmiausia sutikau D. Michelevičiūtę, vakaro vedėją poetą Valdą Gedgaudą ir būrelį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos trečiakursių studentų, repetuojančių poetinės-muzikinės kompozicijos „Kas šviečia virš pavasarių visų“, skirtos poeto Bernardo Brazdžionio 100-osioms gimimo metinėms, ištrauką. Rašytojų sąjungos klubo prizas už aktorių – skaitovų rengimą, kurį vakarop įteikė klubo direktorė Janina Rutkauskienė, atiteko akademijos docentei Juditai Ušinskaitei. Ji įsitikinusi: „Poezija ir jaunas žmogus labai dera, per poeziją studentai ir dėstytojai surandame bendrą kalbą. Profesorės Algės Savickaitės trečiakursiai patys sukūrė dainas pagal B. Brazdžionio eiles, patys deklamuoja, dainuoja. Iš pradžių buvo abejojančiųjų, esą poezija patriotinė, moralizuojanti, tačiau studentai naujai, įdomiai perskaitė, interpretuoja rašytojo kūrybą“. Kai tema išauga, tampa įdomiai įkūnyta idėja, galima pakeliauti ir po Lietuvą. Kompozicija rodyta Jurbarke, Biržuose, Pasvalyje.

Už sienos šurmuliuoja į šventę susirinkę poetai, įdomu, kokius kitus vardus paminės studentai. Gabrielė Aničaitė: „Man artimas, suprantamas Antanas A. Jonynas“. Mantas Cegelskas: „Mėgstu skaityti. Pirmiausia įvardyčiau Vytautą Mačernį ir Marcelijų Martinaitį“. Inga Mikutavičiūtė: „O aš renkuosi Juditą Vaičiūnaitę. Ir naujai atrastas B. Brazdžionis labai įdomus“. Saulius Čiučelis: „Mėgstu laisvai pasirinkti. Kad ir Sigito Parulskio, Aido Marčėno, Antano A. Jonyno eiles“. Mindaugas Ancevičius: „Geriausias – Rimvydas Stankevičius!“

Sveikas, paukšti giesmininke

Pasitikdamas Poezijos pavasarį, „Nemunas“ išleido Gasparo Aleksos „Giedantys rupūžys“ ir Gintaro Patacko „Lapė, rožė ir bambukas“ eilėraščių rinkinius. Bene dėmesingiausia lyrikams yra Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, kurios patraukliai margą prekystalį pamatėme prieš įžengdami į Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemą.

Kokias, paklausiau leidyklos vyriausiojo redaktoriaus Valentino Sventicko, knygas norėtumėte pagarsinti? Ką pasakytumėte apie poezijos rinkinių tiražus, leidinių kainas?

– Nuo Poezijos pavasario iki poezijos pavasario išleidome penkiolika poezijos knygų. Naujausios: Arno Ališausko „Rentgeno nuotraukų albumas“, Gintaro Bleizgio „Žiema, ruduo, vasara“ ir Algimanto Mikutos „Šeško šokis“.

Kitos šiemetės: Kazio Bradūno „Paberti grūdai“, Jono Liniausko „Voverės ir kitos būtybės“, Kęstučio Navako „Iš gyvenimo garstyčių ir krienų“, Henriko Radausko „Visi eilėraščiai“.

Poezijos knygų tiražai – nuo kelių šimtų iki tūkstančio egzempliorių. Ši riba peržengiama retai. Poezija tikrai brangesnė negu knygų kainos. Jeigu nesutinkate už ją mokėti tiek, kiek už degtinės puslitrį, – tamstų pasirinkimas.

Pašnekovas – ir leidėjas, ir literatūros kritikas. Tad smalsauju, kokie įmatomi naujo šimtmečio pradžios lietuviškos lyrikos pasikeitimai.

– Pirma. Slopsta lyrikos kaip literatūros rūšies grynumas, ji pasakoja, kuria dialogus, apsirūpina autokomentarais, formuoja grafinius eilėraščio vaizdus. Vis daugiau ilgų eilučių ir ilgų tekstų. Taip lyrika gali netekti savo išskirtinumo lakoniškai ir intensyviai poetine kalba nusakyti reiškinių esmę.

Nesu labai kritiškas šiai krypčiai, jos tėkmėje yra gerų kūrinių. Bet teorinis supratimas ir poezijos malonumų stygius skatina sakyti šią pastabą. Be abejo, matau, kad yra ir kitas, koncentruoto kalbėjimo, net ir klasikinių lyrikos žanrų laukas.

Antra. Sustiprėjęs lyrikos autobiografiškumas.

Trečia. Komplikuotas tikrosios poezijos būvis mėgėjiškos kūrybos, – visai primityvios ir imituojančios profesionalumą, – masėje. Ypač dėl to, kad be perstojo kalba: nesą kriterijų. Nesutinku, yra.

Knygų skaitymas – redaktoriaus darbas kasdieninis. Kokį autorių pasirinktumėte savo malonumui Poezijos pavasario lakštingaloms suokiant už langų?

– Pastaraisiais mėnesiais daugiausiai iš naujo skaitau A. Marčėno eilėraščius. Tiesiog dėl to, kad dabar rašau apie jį. Džiaugiuosi, kad šitas skaitymas užtruko. Išvada: verta, yra noro užsibūti, pagalvoti.

Šiomis dienomis vėl skaičiau H. Radauską.

Ir vienas, ir kitas nesipyktų su lakštingalom.

Prizai, siurprizai, gėlės

Kai Vilniaus meras J. Imbrasas pasveikino Poezijos pavasarį, pasidžiaugė matydamas gražiai šventinę kūrėjų puokštę, Sarbievijaus kieme prasidėjo skaitymai. Kaip ir dera – nuo Kaune, Maironio sodelyje pagarsintų (skaitykite kolegės Enrikos Striogaitės reportažą) laureatų pagerbimo. Poeto V. Rubavičiaus garbei jaunas Baltijos gitaristų kvartetas – Saulius S. Lipčius, Sergejus Krinicinas, Ieva Baltmiškytė ir Zigmas Čepulėnas – sugrojo Luidžio Bokerinio „Introdukciją ir fandango“.

Gegužės 13 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode prasidėjusiame 43-iajame poezijos festivalyje po Lietuvą keliavo ir eiles skaitė svečiai iš Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Kubos, Makedonijos, Ukrainos, Prancūzijos, Portugalijos, Austrijos, lietuvių poetai svečiavosi Airijoje, Rusijoje (Kaliningrado srityje), Lenkijoje. Užbėgdami įvykiams už akių palinkėkime, kad išsipildytų organizatorių ketinimai kitąmet aplankyti lietuvių bendruomenes Ispanijoje.

Viešnia iš tolimosios Kubos Allesandra Molina, kai pradėjo lyti ir po vienu lietsargiu bičiuliškai glaudėmės bene šešiese, „Nemunui“ sakė, kad Kuboje dažnesni knygų pristatymai negu dideli poezijos skaitymai. O štai ispaniškai rašomų knygų tiražai kartais būna įspūdingai dideli. Tikriausiai priklauso ir nuo to, kurioje valstybėje ir kas parašoma...

Per baigiamąjį Poezijos pavasarį pagerbta daug kūrėjų: Vilkaviškio rajono savivaldybės Salomėjos Nėries prizas Daliai Jazukevičiūtei atiteko už eilėraščių knygą „Imperijos moteris“ („Baltos lankos“); dienraščio „Lietuvos rytas“ prizas už eseistiką „Poezijos pavasario“ almanache iš būsimos knygos „Literatūra ir patirtis“ įteiktas Nacionalinės premijos laureatei, profesorei literatūrologei Viktorijai Daujotytei; už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą vertėją Juozą Mečkauską-Meškelą įvertino galerija „Meno niša“. Deja, netikėta mirtis vertėją ištiko pirmąją Poezijos pavasario festivalio dieną; tradicinis „Arkos“ galerijos prizas už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas bus perduotas lingvistui, vertėjui Pietro U. Dini už lietuvių literatūros vertimus į italų kalbą ir dviejų dalių antologijos „Mappa della poesia del secondo Novecento“ sudarymą; Vilniaus miesto merui J. Imbrasui labiausiai patiko Almio Grybausko rinktinėje „Apžvalgos spiralė“ („Homo liber“) spausdinami eilėraščiai sostinės tema; tradicinis „Nemuno“ prizas už įdomiausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache skirtas Vytautui Stankui; „Nemunas“ įsteigė ir specialųjį prizą-siurprizą, kuris įteiktas Benediktui Januševičiui (Vaivos Kuodytės recenzija apie eilėraščių-daiktų knygą „0 + 6“ – šiame savaitraščio numeryje); moksleivių poezijos skaitymuose „Augame kartu su eilėraščiu“ geriausia pripažinta Ukmergės rajono Želvos vidurinės mokyklos dešimtokė Skirmantė Ramoškaitė. Jai – Edmundo Kelmicko antikvariato dovana; studentų poezijos ir dainuojamosios poezijos vakaro „Sueiliuotas pavasaris“ specialiuoju prizu apdovanotas poetas Antanas Šimkus; Poezijos pavasario festivalio organizatoriai nutarė įvertinti geriausią knygą vaikams. Jų net dvi, abi Ramutės Skučaitės – „Tiek turi“ („Trys žvaigždutės“) ir „Aš esu – kas?“ („Kronta“); vakaronėje „Eilėraščiai per naktį“ visus plunksnos brolius ir seses nurungė biržietė Aušra Kaziliūnaitė; Antano Miškinio premijos laureatas – Vytautas Kaziela; 31-ąja Zigmo Gėlės premijos laureate už knygą „Raudona“ (Sauliaus Jokužio leidykla) tapo Dalia Bielskytė.

Po tokio įspūdingo sąrašo pridurkime, kad šiais metais minime Oskaro Milašiaus 130-ąsias gimimo metines, jo eiles skaitė aktorius kaunietis Petras Venslovas, poetė Liūnė Sutema liepos pradžioje švęs 80-metį, jos eilėraštį perskaitė aktorė Gražina Urbonaitė.

Iš pokalbių

Amžinai jaunas 1966-ųjų Poezijos pavasario laureatas Algimantas Baltakis sakė: „Žmonės keičiasi, o sėkmingai surastas šventės principas išlaikomas. Eilėraščių šiuo metu parašau labai mažai, tvarkiau knygą apie Eduardą Mieželaitį. Dešimt metų, kai jis mirė, o juk kadaise buvo centrinė mūsų literatūros figūra. Turiu keliasdešimt jo laiškų, mano dienoraščio vištoraštį įskaitau tik aš pats. Parengiau dokumentinę keturių šimtų puslapių knygą.

Per Poezijos pavasarius išsirenku labiausiai patikusį jauną autorių, devintąjį savo prizą paskyriau Ievai Gudmonaitei iš Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos“.
Poetę Dalią Teišerskytę pažįstame ir kaip Seimo narę. „Jeigu daugiau poetų būtų politikai, – nusišypsojo ji, – gyvenimas Lietuvoje būtų truputėlį giedresnis. – Ir čia pat paprieštaravo sau: – Nors poetai yra nelabai vykę politikai, jie plaukioja padebesiais, ne visada adekvačiai reaguoja į situaciją. Nepasakyčiau, kad ir man tenai labai gera... Gerumas nebent toks, kad dirbu Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Ne nafta, ne dujos, ne alkoholis... Seime labai sudėtingi metai, o tai išbalansuoja. Rašau labai daug dainų tekstų, o eilėraščių – tik penkis šešis per metus“.

O apie ką šnekučiuojasi skaitymų „Augame kartu su Lietuva“ laureatai Vainius Bakas, S. Ramoškaitė ir naktinėjanti nenuorama A. Kaziliūnaitė? Ėgi klausosi, kaip Aušra keliavo po Tauragės ir Šilalės rajonus ir kokia neskani būtų putino uoga be medaus. Putinai su medumi – vaistas nuo kosulio. Gal ir nuo užkimimo bei nemigos padeda? Kad ir labai smagiai su valdininkais padainavus lietuviško popso daineles. Aš ten nebuvau, didžiuliai uodai nesukando, bet A. Kaziliūnaite tikiu.

***

Ak taip, reikia neužmiršti, kad įpusėjus Poezijos pavasario baigiamajam vakarui šiltai ir stipriai lijo. Lietsargių buvo nedaug, o ir po jais ne visi veržėsi. Bet Vilniaus meras J. Imbrasas Rašytojų sąjungos pirmininkui J. Liniauskui pažadėjo, kad kitąmet Sarbievijaus kieme stovės palapinė. Lietus, beje, poetų labai nebaugino, kai kurie smagiai braidė per balas, kai kurie – žvelgė pašaipiai...

Kaip buvo, taip buvo, tačiau paskutinį žodį tarė J. Liniauskas. Savo specialųjį Rašytojų sąjungos pirmininko prizą jis, norėdamas paguosti, ketino įteikti poetei Lidijai Šimkutei, kuri per vieną dieną pametė fotoaparatą, piniginę ir mobilųjį telefoną. Bet visi daiktai labai greitai atsirado... O štai „pasimestų“ Rašytojų sąjungos vairuotojas Arvydas Belkevičius, Poezijos pavasario organizatoriams būtų prastai. Kas dieną naktį užsienio svečius iš oro uosto ir į jį bei po Lietuvą vežiotų? Pirmininkas teisus, esama žmonių, kurie tyliai, prasmingai dirba savo darbą, tad A. Belkevičiui ir atiteko savaitės kelialapis į Rašytojų kūrybos namus „Urbo kalnas“ Nidoje.

O tada... O tada liovėsi liję, ir virš Trijų Kryžių kalno, Gedimino pilies, Katedros ir universiteto linksmai išsirietė vaivorykštė.

43-iasis tarptautinis (ką ten tarptautinis – pasaulinis!) Poezijos pavasaris įvyko. Jeigu, gerbiamas skaitytojau, nedalyvavote šventėje, bent jau mėgstamo autoriaus lyrikos tomelį įsigykite.