Rašyk
Eilės (72122)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10340)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Eduardas Mieželaitis

Apie:

Eduardas Mieželaitis gimė 1919 m. spalio 3 dieną Kareiviškių kaime (Joniškio apskritis). 1923 m. su tėvais persikėlė į Kauną. Šeimos skurdas, tėvo neapykanta išnaudotojams, proletariška aplinka nuo mažens pažangiai nuteikė būsimąjį poetą. 1965 m., mokydamasis Kauno gimnazijoje, įstojo į pogrindinę komjaunimo organizaciją, kuri slapta klausydavosi marksizmo paskaitų, platindavo atsišaukimus ir komunistinę spaudą, rinkdavo aukas politiniams kaliniams šelpti. 1939 m. baigęs gimnaziją ir pradėjo studijuoti teisę Kauno, o vėliau ir Vilniaus universitetuose, E. Mieželaitis auditorijose skleidė slaptą komunistinę literatūrą,  pats šapirografu spausdindavo antifašistinius pranešimus.

Rašyti E. Mieželaitis pradėjo būdamas 10 metų. Rašė eilėraščius, vaidinimus savo mokyklos laisvalaikio rateliui. Pirmieji jo eilėraščiai buvo išspausdinti 1935 m. nelegaliame komjaunimo almanache ir gimnazijos literatų laikraštyje. Nuo 1936 m. E. Mieželaičio eilėraščiai buvo publikuoti pažangiuose žurnaluose: „Moksleivių varpai“, „Mūsų jaunimas“, „Varpas“.

Pirmieji tarybiniai metai įtraukė E. Mieželaitį į aktyvų visuomeninį darbą. Jis buvo išrinktas  Lietuvos LKJS (Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos) Centro komiteto nariu, netrukus jam pavesta redaguoti laikraštį „Komjaunimo tiesa“. Prasidėjęs Didysis Tėvynės karas atskyrė poetą nuo gimtojo krašto. Iš pradžių E. Mieželaitis dirbo Nikolo-Pestrovkos stiklo fabrike Penzos srityje, o nuo 1942 m. - Maskvoje Lietuvos LKJS Centro Komitete. Jis rašė pranešimus okupuotos tėviškės jaunimui, skaitė straipsnius bei eilėraščius per Maskvos radiją. 1943 m. E. Mieželaitis priimamas į Komunistų partiją. Tais pačiais metais poetas buvo fronte Kursko-Oriolo mūšių metu. Gilų įspūdį jam paliko fronto vaizdai, kareiviškas gyvenimas. Tuo metu rašytojas sukūrė nemažai eilėraščių, kurie sudarė jo pirmojo rinkinio Lyrika pagrindą. Karo metu jis pradėjo rašyti eilėraščius vaikams ir būtent šis žanras poetą sudomino ilgesniam laikui.

Grįžęs į Lietuvą, E. Mieželaitis ėjo atsakingas pareigas LKJS centro Komitete, redagavo žurnalą „Jaunimo gretos“. Vykstant aršiai ideologinei kovai respublikoje, 1946 metų visuotiniame tarybinių rašytojų susirinkime Mieželaičio poezija buvo nepagrįstai sukritikuota kaip neįdėjiška. Po tokios kritikos poetas keleriems metams apleido lyriką. Tuo metu jis vertė A. Puškino, M. Lermontovo, T. Ševčenkos, Š. Petafi ir kitų rašytojų kūrinius. Darbas prie vertimų ištobulino E. Mieželaičio poetinę techniką. Kūrybinį darbą E. Mieželaitis suaktyvino 1950 metais, paskelbdamas spaudoje pakilių pilietinių eilėraščių ciklus. Netrukus buvo išleistos naujos jo lyrikos knygos. Poetas 1953 metų vasarą praleido prie Drukšių ežero, kur trijų kaimyninių respublikų kolūkiečiai statė hidroelektrinę. Tautų draugystės temai, šios statybos vaizdams buvo skirta Broliška poema, už kurią autoriui 1957 metais paskirta respublikinė premija.

E. Mieželaitis ėmė aktyviai reikštis visuomeniniame gyvenime. Dirbdamas rašytojų sąjungoje (1959- 1970 metais buvo valdybos pirmininkas), poetas daug prisidėjo prie jaunosios rašytojų kartos ugdymo, įtraukdamas ją į aktyvią kūrybinę ir visuomeninę veiklą. Tuo metu E. Mieželaitis daug keliavo: aplankė Kaukazą, laivu apiplaukė Europą, pabuvojo Indijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Brazilijoje, Bolivijoje,  Jugoslavijoje ir kitur. Kelionių įspūdžiai ir apmąstymai atsispindi jo eilėraščių rinkiniuose Svetimi Akmenys, Žvaigždžių papėdė, Saulė gintare ir kituose. Didžiausio populiarumo ir atgarsio susilaukė E. Mieželaičio eilėraščių rinkinys Žmogus, išleistas rusų kalba.  Už jį 1962 metais poetas apdovanotas Lenino premija.

Poetas mirė 1997 m. birželio 6 dieną Vilniuje.


Kūrybos bruožai:

Įvairiaspalvėje  Mieželaičio poezijoje galima pastebėti tris stiliaus klodus (raidos etapus), kurie tarpusavyje glaudžiai persipina ir neturi greižtų chronologinių ribų.
 
Pirmasis etapas apima Didžiojo Tėvynės karo meto kūrybą, kuriai būdingas intymus, kamerinis išgyvenimas, švelnaus tembro lyrizmas,  į graudumą linkusi intonacija, vaizdo paprastumas.  Šio stiliaus formavimuisi turėjo reikšmės dvi literatūrinės įtakos. Karo metais E. Mieželiatis gana stipriai buvo veikiamas S.Nėries kūrybos temų ir trapaus išgyvenimo būdo, jos paralelinio gamtos ir žmogaus nuotaikų piešinio, lyriniu ūksmingumu paremto posmo struktūros. Tuo pat metu E. Mieželaitį veikė ir poetų modernistų kūryba, užkrėsdama jį polinkiu išgrakštinti kiekvieną jutimą bei detalę.
 
Naujas poetinis stilius E. Mieželaičio kūryboje formavosi 1950-1954 m. Poetas siekė kuo plačiau aprėpti tikrovės reiškinius, kuo labiau priartėti prie realaus objekto. Jo kūryboje atsirado visai nauji - epiniai elementai: siužetas,  portretas, objektyvus aplinkos, įvykių, gamtos aprašymas, realistinis,  sodrus vaizdas, natūrali, gyvenimiška pasakojimo intonacija. Pagrindinis šio stiliaus orientyras buvo lietuvių tautosaka. Ja remdamasis poetas kūrė humoristines daineles, padavimus, piršlybų, vestuvių, liaudies pasilinksminimų aprašymus. Iš tautosakos jis mokėsi gyvo ir įvairaus pasakojimo tono, sėmėsi daug spalvų, simbolių, įvaizdžių, ritmų.
 
Turtingiausias yra trečiasis E. Mieželaičio kūrybos etapas, prasidėjęs eilėraščių rinkiniu Mano lakštingala. Čia vėl plačiai imta naudoti lyrinį reiškinių traktavimą, bet neatsisakyta ryškios daiktų tapybos. Šio meto jo eilėraščiuose lyrinės spalvos įdomiai jungiasi su skaidriu tapybiškumu, potekstėje glūdinčiu minties aktyvumu, filosofiniu užmoju. E. Mieželaičio stilius pakrypo į šiuolaikinę poeziją: į V. Vitmeno, P. Nerudos, P. Eliuaro, J. Tuvimo ir kitų poetų kūrybą.
 
Vienas ryškiausių E. Mieželaičio kūrybos bruožų - lyrizmas. Poeto lyrizmui būdingas nestiprus romantikos atspalvis, ryškaiu iškylantis tada, kai poetas vaizduoja meilę, jaunystės atsiminimus, vietomis virstantis idilišku vaizdu ar ar abstrakčia simbolika. Savo išgyvenimus poetas linkęs ne tiesiogiai išsakyti, o savotiškai, lyriškai aprašinėti, paslėpti gamtos vaizdų potekstėje. Jo eilėraštis dažniausiai grindžiamas vieno tono nuotaika, neturinti prieštaravimų ir kontrastų. Todėl E. Mieželaičio poezija daugiausia veikia skaitytoją savo nuotaikos ir ritmikos tekėjimu.
 
Lyrinė nuotaika, betarpiška vidinė išpažintis turi didelę reikšmę ir E. Mieželaičio poetinės publicistikos knygų struktūroje, kuri nesilaiko griežto plano, nuoseklaus dėstymo, racionalistinių jungčių. Šios knygos grindžiamos ne tiek logiškų argumentų sistema, kiek tam tikros dvasinės būsenos atskleidimu ir nuoširdumo atmosfera. Intymus pasakojimo tonas, impulsyvi minties judėjimo tėkmė, poetinis žodžio lakumas ir metaforiškumas, laisvi asociacijų išsišakojimai- tokie charakteringi E. Mieželaičio lyrinio mąstymo momenai vyrauja ir jo poetinėje publicistikoje.
 
Poeto talentą būtų galima pavadinti tapybiniu. Tikrovę poetas stebi tarsi dailininko akimis, jautriomis spalvų niuansams, daiktų formoms ir judesiams. Po S.Nėries, E. Mieželaitis sukūrė bene gražiausius lietuviškos gamtos peizažus, ryškiausiai atskleidė lietuvišką- lyrišką ir šiek tiek graudoką - gamtos suvokimo būdą.  Jo peizažai dažniausiai smulkūs ir žavi švytinčiu detalės raiškumu, nuotaikos šiltumu, švelnia spalvų kaita.
 
E. Mieželaičio poetiniame vaizde didžiulis vaidmuo tenka fantazijai. Jo kūriniai gimsta ne tiek iš autentiškos poeto dvasinės biografijos, kiek iš kūrybinės fantazijos polėkio, iš gausiai vaizduotės papildytų ir perdirbtų realių įspūdžių. Į tarybinę lietuvių poeziją E. Mieželaitis pirmasis taip plačiai įvedė sąlyginius vaizdus, simbolius, neretai suteikdamas šitam sąlygiškumui puošnumo ir žaismingumo. Metafora E. Mieželaičio lyrikoje iškilo kaip pagrindinis eilėraščio struktūros elementas, per kurį ryškiausiai pasireiškia perkuriamoji fantazijos galia.
 
E. Mieželaitis - didelis formos meistras. Jis tiksliai naudojo įvairiausias formas, ypač lyrinę miniatiūrą, aforistinį dvieilį, sonetą, baladę, poemą, filosofinį monologą. E. Mieželaitis turėjo jautrią muzikinę klausą, meistriškai naudojo aliteracijas, lengvai ir žaismingai parinkdavo asonansus, tame pačiame kūrinyje išradingai kaitaliojo ritmiką, išlaikydavo ryškų melodijos judėjimą ir daugelyje savo eilių bei verlibrų. Labiausiai poetas mėgo silabotoninę eilėdarą, bet yra parašęs ir melodingai skambančių kūrinių, paremtų liaudies dainų ritmika bei tonine eilėdara. Melodingumas dažnai padeda sudaryti eilėraštyje tam tikrą nuotaiką, sustiprina tapybinio vaizdo išraiškingumą. E. Mieželaitis sėkmingai išvystė garsinės eilėraščio instrumentacijos meną, atgaivindamas dolnikus, įvesdamas verlibrus, išradingai kaitaliodamas poetinės kalbos intonacijas, naudodamas sintaksinius paralelizmus.
 

Bibliografija:

Nereikalingas žmogus. Akcentai : [autobiografinė esė]. - Vilnius, 2004
Balta vyšnia iš pavasario to... : "Žydinčios vyšnios šakelei" - dvidešimt metų : [poezijos konkurso laureatų ir diplomantų eilėraščiai  sudarytoja Janina Gineikienė]. - Ukmergė, 2004
Švyti uždrausta raidė : 1864-1904 metai poezijoje  sudarė Nijolė Petraitytė, Aloyzas Sušinskas. - Šiauliai, 2004
Nereikalingas žmogus. Akcentai : [autobiografinė esė] . - Vilnius, 2004 [kitas leidimas – 2003 m.]
Pavasarinė: “Poezijos pavasario” laureatų kūryba, 1965-2003: antologija [sudarė Valentinas Sventickas]. – Vilnius, 2004
Zuikis puikis : [poemėlė] . - Vilnius, 2001 [kiti leidimai: 1996 m., 1992 m., 1975 m., 1955 m., 1973 m., 1965 m. 1949 m.]
Mano jaunystės dainos . - Vilnius, 2001
Lietuvių poezijos balsai: lietuvių poetų rinktiniai eilėraščiai lietuvių ir anglų kalbomis  sudarė ir išvertė Lionginas Pažūsis. - Vilnius, 2001
Mažoji lyra, 1988-1995. - Vilnius, 1999
Mitai : [poema]. - Kaunas, 1996
Kastantas : eiliuota pasaka anglų kalba. - Vilnius, 1996
Saulės vėjas : mažosios poemos. - Vilnius, 1995
Consonetai Helenai: eil. - Vilnius, 1994
Laida : eilėraščiai. - Vilnius, 1992
Neringa : pasaka  . - Panevėžys, 1992 [kiti leidimai: 1968 m., 1980 m.]
Žalioji poliklinika: trys rožės mergaitei Ugnei : jaunesniam mokykliniam amžiui  . - Vilnius, 1989
Gnomos: poezija. - Vilnius, 1987
Postskriptumai: poezija. - Vilnius, 1986
Homo. - Vilnius, 1986
Duona ir žodis: poetinė publicistika. - Kaunas, 1986 [kiti leidimai:, 1976 m., 1965 m.]
Kastantas muzikantas. - Vilnius, 1984 [kitas leidimas – 1948 m.]
Mūza ir upėtakis. - Vilnius, 1984
Dainos dienoraštis: poema. - Vilnius, 1983
Raštai : 8 tomai. - Vilnius, 1982-1985
Miško pasaka: mažiems ir dideliems. - Vilnius, 1981
Monologai: [esė ir poezija]. - Vilnius, 1981
Čia Lietuva: eilėraščiai : [plokštelė]. - Ryga, 1981
Čyru vyru: poemos. - Vilnius, 1980
Mano lyra: rinktinė. - Vilnius, 1979
Dainos dienoraštis. - Tbilisi, 1978
Kirvirvyrai: [poema]: jaunesniam mokykliniam amžiui. - Vilnius, 1978
Pantomima: poezija. - Vilnius, 1976
Monodrama. - Vilnius, 1976
Kontrapunktas: eilėraščiai. - Vilnius, 1975
Aleliumai: [eilėraščiai]. - Vilnius, 1974
Čia Lietuva: poetinė publicistika . - Vilnius, 1974
Dainos dienoraštis. - Vilnius, 1973
Iliuzijos bokštas . - Vilnius, 1973
Gintaro paukštė; Bloknotai: [esė]. - Vilnius, 1972
Žmogus. - Vilnius, 1971
Antakalnio barokas. - Vilnius, 1971
Dvejetuką gavau : [poemėlės]. - Vilnius, 1971
Horizontai : [eilėraščiai]. - Vilnius, 1970
Montažai. - Vilnius, 1969
Čia Lietuva: poetinė publicistika. - Vilnius, 1968
Poezija. - Vilnius, 1968
Era: [eilėraščiai] . - Vilnius, 1967
Naktiniai drugiai: monologas. - Vilnius, 1966
Žmogus. - Vilnius, 1965
Lyriniai etiudai. - Vilnius, 1964
Atogrąžos panorama. - Vilnius, 1963
Kristijonas Donelaitis: (250 m. gimimo jubiliejui). - Vilnius, 1963
Žmogus. - Vilnius, 1962
Autoportretas; Aviaeskizai: dvi knygos. - Vilnius, 1962
Ką sakė obelėlė: eilėraščiai. - Vilnius, 1962
Saulė gintare: eilėraščiai, apmąstymai. - Vilnius, 1961
Lineliai. - Vilnius, 1960
Broliška poema. - Vilnius, 1960
Žvaigždžių papėdė: [poezija]. - Vilnius, 1959
Svetimi akmenys: [eilėraščiai]. - Vilnius, 1957
Mano lakštingala. - Vilnius, 1956
Broliška poema. - Vilnius, 1954
Marytė stovyklauja. - Vilnius, 1952
Dainų išausiu margą raštą: [eilėraščiai]. - Vilnius, 1952
Tavo bičiulis. - Vilnius, 1951
Pakilusi žemė: eilėraščiai. - Vilnius, 1951
Ką sakė obelėlė: [eilėraščiai]. - Vilnius, 1951
Auksinė Praha  A. Gončiaras. - [Vilnius], 1950
Kuo būti?: [eilėraščiai]. - Kaunas, 1947Tėviškės vėjas: [karo metų eilėraščiai, 1941-1945]. - Kaunas, 1946
Aš jau ne pipiras: eilėraščiai vaikams. - [Kaunas], [1945]


Vertimai į rusų kalbą:

Я вас переводил ... : малая антология  Юрий Кобрин. - Вильнюс, 2002
Пушкин в литовском литературоведении : сборник статей  [sudarė Rimantas Sideravičius]. - Vilnius, 1999
Чаша судьбы . - Москва, 1994
Большая Светлана; Ее зовут Елкой  Сергей Баруздин. Бригантина  А.Т. Гончар. Оруженосец Кашка  Владислав Крапивин. Человек 
Дневник Дайны: поэма . - Вильнюс, 1987
Стихотворения . - Москва, 1984
Мой двойной Арарат : стихи, поэмы, очерки . - Ереван, 1984
Кастант-музыкант : [для дошкольного возраста] . - Ленинград, 1983
Сказки моего детства : [сказки] . - Москва, 1982
Армянский феномен: [стихи, статьи, заметки] . - Ереван, 1982
Моята Итака. - София, 1982
Зайка - зазнайка: для дошкольного возраста  стихи написал. - Вильнюс, 1982
Клочок небес . - Вильнюс, 1981
Кастантас-музыкант: [для дошкольного и младшего школьного возраста] . - Вильнюс, 1979
Идет по свету солнце: [из поэмы] . - Москва, ©1978
Кастантас-музыкант . - Вильнюс, 1978
"Здесь Армения...". -  Ереван, 1978
Собрание сочинений : в 3-х т. : пер. с литов. . - Москва, 1977
Голос: [стихи : пер. с литов.]. - Вильнюс, 1977
Дневник Дайны . - Москва, 1976
Человек . - Вильнюс, 1975
Икариада . - Тбилиси, 1972
Человеку о человеке : избранные статьи  А. Макаров. - Москва, 1971
Человек . - Москва, 1971
Андешахои рох . - Душанбе, 1969
Ночные бабочки. - Москва, 1969
Поэзия : фортепианный цикл : по мотивам сборника стихов Э. Межелайтиса "Авиаэскизы"  В. Баркаускас. - Ленинград, 1968
Поезие  . - Кишинэу, 1968
Адам : [сборник стихов] . - Фрунзе, 1967
Вечная струна : стихи. - Москва, 1965
Кастант-музыкант : [для детей младшего школьного возраста]. - Фрунзе, 1965
Человек . - Ереван, 1965
Инсон . - Тошкент, 1963
Кардиограмма: стихи . - Москва, 1963
Зайчик-мальчик. - Бакы, 1961
Зайчик-мальчик : [стихи : для дошкольного возраста]. - Вильнюс, 1960
Весенние гости : стихи. - Москва, 1959
Крылья: [для младшего школьного возраста]. - Вильнюс, 1953
Кастант-музыкант. - Москва, 1952


Vertimai į kitas kalbas:

Sóvárosi levelek : (metafizikus mese). - Csíkszereda, 2005
Człowiek : wiersze wybrane  . - Kaunas, 1986
Чалавек : вершы : з лiтоўскай  Эдуардас Межэлайцiс. - Мінск, 1984
Дайнанын кунделiгi  Э. Межелайтис. - Ахматы, 1983
Zajačik prváčik. - Vilnius, 1981
Denn ich bin die Brücke : Gedichte  . - Vilnius, 1980
Kastantas and the birds . - Vilnius, 1980
Kastantas and the birds . - Vilnius, 1979
Kastantas and the birds: ikimokykliniam ir jaunesniam mokykliniam amžiui  . - Vilnius, 1978
Lyrické etudy  laittis. - Bratislava, 1973
Ынсан : гошгулар  . - Ашгабат, 1970
Atdzejojuši: Daina Avotiņa ("Vēstule", gragmenti no krājuma "Naktstaureņi") un Bruno Saulītis ("Atraisiet acis", "Avots", "Mati"). - [Rīgā], 1969
Довшан-оглан  Е. Межелаjтис. - Бакы, 1969]
Ikarus: [zum 50. Jahrestag der Grossen Sozialistischen Oktoberrevolution]  . - [S.l., 1967]
Der Mensch: Gedichtzyklus  . - Berlin, 1967
Omul. - Bucuręsti, 1964
Cilvēks. - Rīgā, 1964
Людина : вiршi. - Київ, 1963
Паэма братэрства. - Мiнск, 1958
Братерська поема. - Київ, 1958
Музика Костантас. - Киïв, 1955


Gimė: 1919-10-03
Mirė: 1997-06-06
 


Įvykiai

  • Skelbiamas Eduardo Mieželaičio literatūros premijos konkursas
    2019-07-18
    Pakruojo rajono savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus Eduardo Mieželaičio literatūros premijai gauti. Eduardo Mieželaičio literatūros premija įsteigta siekiant įamžinti poeto atminimą. Paskutinį kartą ji buvo įteikta 2014 m. poetui Algimantui Baltakiui. Pagal premijos įteikimo nuostatus, premija skiriama už poezijos knygą, išleistą per 5 kalendorinius metus po paskutinės premijos įteikimo, ir teikiama spalio mėnesį. Knygos tematika – Lietuva, jos praeitis ir dabartis, gamta ir...
     
  • Elenos Baliutytės-Riliškienės knygos pristatymas


Knygos

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-06-06 18:41
patvorietis2
Pinčiuko Gedos taikinys nr. 1. Sigučiui nenuskilo iš oficialios dalies, nors ir nebuvo be dėmesio likęs. Bet pasirodė per mažai.
Turėjo tribūnėlę Š. Atėnuose 199x metais, ten kaip įmanydamas traukė per dantį "tų laikų" poetus, Eduardas buvo aprašyta ir kaip alkašas, nors ir pats Sigitulis tuo griešijo, ir šlitiniuojantį Jotvingių premijos laureatą buvo galima matyti Druskininkuose.
O Mieželaičio vis tiek neištrinsi iš istorijos. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-07 15:26
Mylista sutinka su viskuo
... Jis buvo išrinktas  Lietuvos LKJS (Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos) Centro komiteto nariu ...

Ne katalikų, ne katalikų, mielieji, komunistpalaikų sąjungos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-05 16:54
Somnambulas
- eduardas. -
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą