Vaikštinėjau po peroną, slapčiomis stebėdamas traukinio laukiančius keleivius, mėgindamas kievieno iš jų akyse įžiūrėti vis kitą gyvenimo istoriją, o stoties garsai nukėlė mane į gilią praeitį – elektrinius tarukinius keitė garvežiai, o garvežių vietoje regėjau arklių traukiamą tramvajų, galų gale net kavaleriją, ulonų pulkus – vis nerasdamas atminties labirinte tos vienintelės švieselės, žvakės, saulės blyksnio, tarsi slystančiais pirštais beviltiškai mėginčiau iškelti pats save už plaukų, kaip tas pagyrūnas ir savymyla, tas baronas.
Ta plektsnė Tsviripilė turpūt nepuvo tik Urugvajuje, na nuplaukutsi, pet gal dar tspėts, kad ir per Kalėdytets takytsime, pet tikriautsiai, pent jau ats tikiuotsi, tsutikts jats deramai - ramiai ir prie zidinio tsu tiltomits kojinėmits ant plikų plauzdų ir tsu tsavaitsiaits aitsku, o ne tsu tsvetimu, hi hi hi, ir niekats neuzdrauts man taip kalpėti, ho ho ho, pei ratsyti, norts ats net nezinau kats yra atsfiktsija ir daugelits kitų dalykų, pei daug ko nemoku, petkats...kats, kad taip, juk ats vits tiek tsiuo atveju etsu zmoguts, taip? -Zinoma! Kaip ir jūts, pa.
Kai žmonės sako - netampyk liūto už ūsų, karvės už uodegos, ulono už skverno, aš nelabai suprantu, nes pasekmių tie žmonės neįvardija, kaip pavyzdžiui vaikui sakai - nevalgyk sniego, nes ištiks angina,o kas tada ištiks aukščiau minėtais atvejais, gal asfiksija?
Puikumėlis, - pagalvojo ameba, plaukiodama unitaze, - čia tai bent gali žmoniškai pasiilsėti prieš ilgą kelionę į vandenyną, ne tai kaip kokiais Šekspyro laikais, kai nežinojai kur tave nudrėbs.
Na jau ne, jokio rudens mes netoleruosime,dvigubai nugeltonavęs iš pykčio, pro dantis iškošė šalpusnių generolas ir įsakmiu mostu užleido savo geltonsnapių kavaleriją ant viso svieto!
Lengvai galėjau įsivaizduoti besąs karaokės bare – atvirkščiai proporcingai tam kas išgerta drovios merginos lanksto trapius savo melodijų origamius, negausi publika abejingai apsimeta klausanti, o į sceną vis veržiasi, kaip koks buivolas natų krautuvėlėje, na, atkinsonas, ponas bynas.
Šiaip jau Džonatonas niekad nebuvo itin impulsyvus, bet gal čia suveikė iš vakaro padauginto pigaus brendžio fužeras, gal šiaip amžiaus krizė, o gal tiesiog prisvilęs skrebutis,iššokęs iš apmusijusio tosterio, riebalų nualintos
pusamžio senumo virtuvės spintelės stalviršio, bet tai jau buvo galas galams, po ko beliko vienintelė išeitis - išrausti kadais buvusios mielos žmonos stalčius, iš jos pėdkelnių ir miegamojo markizių susikonstruoti parašiutą ir pro balkoną iš devinto aukšto...
Kažkur tolumoje, gal toje pusėje, kur geso saulėlydžio blėstantis purpuras, persmeigtas žvaigžde vakare, ūktelėjo traukinys, taip, gal tik traukinys, joks ne apuokas - taip nusprendė trumpam sunerimę švilpikai ir vėl ramiai pasinėrė į savo vakarinius dykinėjimo ritualus.
Gal būt ji visiškai kvailai pasielgė, kadais užmetusi tuos tinklus ant Kastyčio, bet gi virgule prieš tai nuodugniai prasiėjo, visi ženklai lyg ir rodė,jog neteks Jūratei šokti nuo uolos atgal į jūrą audringą.
Kai lyja "kaip iš kibiro" , kai viskas murzina ir pilka, o dar pračiuožiantis BMW apteškia tave nuo galvos iki kojų balos pliurze, tada ruduo - keiksmažodis, pats nešvankiausias keiksmažodis, o jei dar paslysti ant visur besimėtančių kaštonų ...
Nifertarija, kambodžiovija, afromikozė, perifizė, androfobija, kosmogiozė, atroposlangas, urifologija, antisomalija, parabrasolija, anticiuklozė, galapalagai, monokalija - ta boba amžinai prisigalvodavo, kaip sudominti vyrus, kur jau ne - juk visai kita klasė, kai prasegi klyną ir gulinčioji šalia pamato tavo civilizuotą penį, o ne valstietišką bibiuką.
Svaigau nuo be protiškai fantastiškų kvapų: rožės, narcizai kelmais aplinkui žėlė, pakelėje margavo žemuogių kolonija, atokiau, kur vėsiau ir daugiau drėgmės, su savo patelėmis dūzgė uodai, nenusakoma idilija, niekur tokios daugiau nerasi, ilgiau pasiliksi, apsalsi ir į korį susivyniosi, gardaus krupniko, medaus taurėje paskęsi.
Roza buvo žavi, tiesiog pasakiško grožio moteris ir puiki šokėja, ji galėjo sušokti bet kokį šokį taip, kad pusei kaimo stora lūpa atvipdavo, ai, ką ten lūpa, net seilė iki žemės nutįsdavo, bet mane beprotiškai erzino, kad ji vis tą savo lambadą - aš norėjau grožio, švelnaus judesio, elegancijos - jai tai tiko, tai ją darė moterimi, o per lambadą ji virsdavo klaikiu trankliukatoriumi, tai matydamas net tirtėdavau viduje, todėl - kas gi beliko - nupirkau mums abiems bilietus ir vieną dieną mes iškeliavome į tolimąją Kataloniją.
rusų kunigas berniukui iš anglijos paaiškino, kad žodis "pope" gali reikšti visai ką kitą - ir jis niekaip nebūtų to padaręs be kokybiško "katpedėlės" reverberatoriaus!