9% – tik kūryba ir jos aptarimai (sutikčiau net mokėti už profesionalią kritiką).
12% – tik kūryba ir jos aptarimai (smarkiai apribojant spamą ir trolius).
33% – literatūrinė svetainė su jaukiu socialinio tinklo prieskoniu.
1% – socialinis tinklas su lengvu literatūrinės kūrybos atspalviu.
2% – socialinis tinklas, nes kūriniai iš esmės nekuo nesiskiria nuo komentarų ir dnr.
14% – didelis ir niekaip neribojamas pamišusių dėl rašymo keistuolių katilas.
2% – tik kokybiškos kūrybos tinklas (kam tie aptarimai) su griežtu požiūriu į triukšmautojus, dėmesio vampyrus, spamintojus, moksleiviško mentaliteto asmenis.
11% – nesu tikra(-s), kad rašykai turi būti.
14% – man patinka taip, kaip yra! :)
Iš viso balsavo: 85
O kas šiuo metu, Jūsų nuomone, yra rašykai?
6% – tik kūryba ir jos aptarimai
20% – literatūrinė svetainė su jaukiu socialinio tinklo prieskoniu
15% – socialinis tinklas su lengvu literatūrinės kūrybos atspalviu
13% – socialinis tinklas, nes kūriniai iš esmės nekuo nesiskiria nuo komentarų ir dnr
29% – didelis ir niekaip neribojamas pamišusių dėl rašymo keistuolių katilas
7% – nežinau
10% – man nerūpi
Išsitrinu! Pagrindinė priežastis - taisyklių nesilaikymas (1.4), įžeidinėjimas, žeminimas. Kam man to reikia :)? Man tai nieko bendro su kūryba. Gaila!
Poezija – aristokratė, ji - kilminga. Prievarta, pažeminimas, persekiojimas – ne jos prigimčiai. Ji spjauna, apsisuka ir nueina, čia ne - savižudybė, o protestas, net A.Puškinas yra pasakęs:
Подайте, плащь мне и манто,
плевал на вашы именины,
хазяйка ваше – Бл..т,
катлеты из канины.
Juk nesuriši skrendančiam paukščiui sparnų.
Na taip, žaidimas yra bendresnis 3. p atvejis. Trynimasis = tik vienas iš įmanomų žaidimų...
Visa esmė skirtume tarp taip išplėtoto 3 p. (žaidimo) ir 4 p. (kūrybos), tik tas kirtumas labai jau sunkiai apčiuopiamas, mat žaidimas ir kūryba turi daug bendrų bruožų.
yra ir daugiau įmanomų strategijų. tarkim, žaidimas. prasideda kaip laiko užmušinėjimas, o baigiasi tuo, kad prasiloši ir iš nevilties eini skandintis.
1. Dvasinis komunizmas. Remiasi prielaida, kad visi žmonės gilumoje geri, tik per tam tikrą klaidą jie egoistai. Ši strategija prasideda, kaip moralizavimas, o baigiasi, kaip koncentracijos stovykla.
2. Dvasinis kapitalizmas. Remiasi prielaida, kad visi autoriai yra užkietėję egoistai. Ši strategija prasideda kaip prekyba, o baigiasi kaip prostitucija.
3. Trynimasis. Remiasi prielaida, kad pasaulis – tai sapnas. Ši strategija prasideda, kaip grasinimas išsitrinti, o baigiasi, kaip grasinimas grįžti.
4. Kūryba. Remiasi skaitymu ir rašymu. Prasideda kaip atradimo džiaugsmas, baigiasi kaip dar vienas atradimo džiaugsmas.
Savivertės klausimas:) Jeigu įžeidžiantis komentaras imuša iš balno ir pasijauti niekučiu kakučiu, tai jau nebe visuomenės problema. Tačiau aštri, gal net sarkastiška kritika nėra žeidžianti tik tarp lygiaverčių (kūrybinių pajėgumų prasme). Ne rašytojų sąjunga čia, lygis įvairiausias. Taigi nori nenori aštresni daugkartiniai apsikapojimai jau yra patyčios (nelygios jėgos). Žmonės taip jaučiasi. Tdl, kai yra skiringų gebėjimų publika (kaip čia), reikalingos griežtesnės taisyklės.