Raško obuolius
suodinom rankom vaikai–
pabalęs mėnuo.

Bučiavau lūpas,
raudonas ir sultingas-
rudens obuolio.

Slyva pražydo--
reto rausvumo žiedai
nuo tavo šakų.

Žiūriu į upę-
cigaretės likutis
degina lūpas.

vakaras

dzin budizmas

Barbaro mirtis

Žirgų negailestingos kojos-
jauni- nepratę voromis,
legionieriai leidžias vakarop -
pilkėja bronza
kontūruos kalnagūbrių.

Į veidus smelkiasi laukinės pienės-
liuminescencija moters
pražydusios sode
prie paslikos gėlės.

Jie puola:
bėgančiojo plunksnas neša vėjas-
suskambus šalmo ir akmens jungtis,
suspėju teįžvelgt -
po speneliu kairiuoju
prasikleidus rožė:
koks laibas ir svaigus
Romėnų ietininko riešas,
pasiekęs net akvamarino rytą:
tylos liežuviai velia plaukus
sesers pargrįžtančios nuo upės -
ant suolo blizgančias šukas
paduosiu aš.

Žolė dar taip aukšta.

Barbaro mirtis

Žirgų negailestingos kojos-
jauni- nepratę voromis,
legionieriai leidžias-
vakarop pilkėjant bronzai
kontūrais kalnagūbrių.

Į veidus smelkiasi laukinės pienės-
liuminescencija moters
pražydusios sode
prie paslikos gėlės.

Jie puola-
bėgančiojo plunksnas neša vėjas-
suskambus šalmo ir akmens jungtis,
suspėju teįžvelgt -
po speneliu kairiuoju
prasikleidus rožė:
koks laibas ir svaigus
Romėnų ietininko riešas,
pasiekęs net akvamarino rytą-
tylos liežuviai velia plaukus
sesers pargrįžtančios nuo upės -
ant suolo blizgančias šukas
paduodu jai.

žolė dar taip aukšta.

Barbaro mirtis

Žirgų negailestingos kojos-
jauni- nepratę voromis,
legionieriai leidžias-
vakarop pilkėjant bronzai
kontūrais kalnagūbrių.

Į veidus smelkiasi laukinės pienės-
liuminescencija moters
pražydusios sode
prie paslikos gėlės.

Jie puola-
bėgančiojo plunksnas neša vėjas-
suskambus šalmo ir akmens jungtis,
suspėju teįžvelgt -
po speneliu kairiuoju
prasikleidus rožė:
koks laibas ir svaigus
Romėnų ietininko riešas,
pasiekęs net akvamarino rytą-

tylos liežuviams vejant plaukus
sesers pargrįžtančios nuo upės -
aš -
jai saugau nenuskintą žodį-
žolė dar taip aukšta.

Barbaro mirtis

Žirgų negailestingos kojos-
jauni- nepratę voromis,
legionieriai leidžias-
vakarop pilkėjant bronzai
kontūrais kalnagūbrių.

Į veidus smelkiasi laukinės pienės-
liuminescencija moters
pražydusios sode
prie paslikos gėlės.

Jie puola-
bėgančiojo plunksnas neša vėjas-
suskambus šalmo ir akmens jungtis,
suspėju teįžvelgt -
po speneliu kairiuoju
prasikleidus rožė:
koks laibas ir svaigus
Romėnų ietininko riešas,
pasiekęs net akvamarino rytą-
senoj sodyboj blizgančias šukas:
tylos liežuviams vejant plaukus
sesers pargrįžtančios nuo upės -

aš -
jai saugau nenuskintą žodį-
žolė dar taip aukšta.

Barbaro mirtis

Žirgų negailestingos kojos-
jauni- nepratę voromis,
legionieriai leidžias-
vakarop pilkėjant bronzai
kontūrais kalnagūbrių,

Į veidus smelkiasi laukinės pienės:
liuminescencija moters
pražydusios sode
prie paslikos gėlės:
jie puola-
bėgančiojo plunksnas neša vėjas-
suskambus šalmo ir akmens jungtis,
suspėju teįžvelgt -
po speneliu kairiuoju
prasikleidus rožė:
koks laibas ir svaigus
Romėnų ietininko riešas-
pasiekęs net akvamarino rytą-
senoj sodyboj blizgančias šukas:
tylos liežuviams vejant plaukus
sesers pargrįžtančios nuo upės -
aš -
jai saugau nenuskintą žodį-
žolė dar taip aukšta.

Barbaro mirtis

Žirgų negailestingos kojos-
jauni- nepratę voromis,
legionieriai leidžias-
vakarop pilkėjant bronzai
kontūrais kalnagūbrių
į veidus smelkiasi laukinės pienės:
liuminescencija
moters pražydusios sode
prie paslikos gėlės:
jie puola-
bėgančiojo plunksnas neša vėjas-
suskambus šalmo ir akmens jungtis,
suspėju teįžvelgt -
po speneliu kairiuoju
prasikleidus rožė:
koks laibas ir staigus
Romėnų ietininko riešas-
mane pasiekęs ir akvamarino rytą-
sodybą, blizgančias šukas:
tylos liežuviams vejant plaukus
sesers pargrįžtančios nuo upės -
aš -
jai saugau nenuskintą žodį-
žolė dar taip aukšta.

Žirgų negailestingos kojos-
jauni- nepratę voromis,
legionieriai leidžias
vakarop pilkėjant bronzai
kontūrais kalnagūbrių
į veidus smelkiasi laukinės pienės:
liuminescencija
moters pražydusios sode
prie paslikos gėlės:
jie puola-
bėgančiojo plunksnas neša vėjas-
suskambus šalmo ir akmens jungtis,
suspėju teįžvelgt -
po speneliu kairiuoju
prasikleidus rožė:
koks laibas ir staigus
Romėnų ietininko riešas-
mane pasiekęs ir akvamarino rytą-
sodybą, blizgančias šukas:
tylos liežuviai veja plaukus
sesers pargrįžtančios nuo upės -
aš
jai saugau nenuskintą žodį-
žolė dar taip aukšta.