Piemens sapnas

Neišbrisiu- ošiant žolei prie daigų priglusiu,
sužvangės grandinė inkarą pakėlusi ir gyvulius-
taip kartu į debesis įaugsime,
mandragoros šaknį čiulpdami.

Ne apie islamo vėliavą virš kapitolijaus,
skruzdžių triumfą vasaros griuvėsiuose,
o apie staiga pražydusią ganyklą
jos įdėją baltą, kai materiją užmerksiu.

Pėdom pakeltom virš pakilimo
ir kvėpavimo takų- žvaigždė ganys:
niekam nieko aš iš ten nepasakosiu,
neateis manęs pakeist kiti.

Piemens sapnas

Neišbrisiu- ošiant žolei prie daigų priglusiu,
sužvangės grandinė inkarą pakėlusi ir gyvulius-
taip kartu į debesis įaugsime,
mandragoros šaknį čiulpdami.

Ne apie islamo vėliavą virš kapitolijaus,
skruzdžių triumfą vasaros griuvėsiuose,
o apie staiga pražydusią ganyklą
jos įdėją baltą, kai materiją užmerksiu.

Pėdom pakeltom virš pakilimo
ir kvėpavimo takų- žvaigždė ganys-
niekam nieko aš iš ten nepasakosiu,
neateis manęs pakeist kiti.

Piemens sapnas

Neišbrisiu- ošiant žolei prie daigų priglusiu,
sužvangės grandinė inkarą pakėlusi ir gyvulius-
taip kartu į debesis įaugsime,
mandragoros šaknį čiulpdami.

Ne apie islamo vėliavą virš kapitolijaus,
skruzdžių triumfą vasaros griuvėsiuose,
o apie staiga pražydusią ganyklą
jos įdėją baltą, kai materiją užmerksiu.

Pėdom pakeltom virš pakilimo
ir kvėpavimo takų- žvaigždes ganysiu
niekam nieko aš iš ten nepasakosiu
neateis ryte manęs pakeist kiti.

ROŽĖS KASIDA (Lorca)

Rožė
netroško aušros;
beveik amžina ant erškėčio šakos
kito ji troško.

Rožė
netroško tiesos nei tamsos;
neperžengus kūno ir sapno ribos,
kito ji troško.

Rožė
netroško rožės.
Nejudri lyg dangaus ašis,
kito ji troško!

F.G.Lorca

NEGALIMOS RANKOS KASIDA

Nenorėčiau nieko, vien tik rankos,
sužeistos, jei galima, norėčiau.
Nenorėčiau nieko, vien tik rankos,
net jei likčiau tūkstantį naktų be miego.

Tai pablyškęs kalkakmenio žiedas,
tai balandė, prie širdies priplaukus,
tai sargybinis, kuris uždraus mėnuliui
eit į kambarį tą naktį, kai numirsiu.

Aš nenoriu nieko, vien tik rankos-
kad nuplautų, suvyniotų į drobulę.
Aš nenoriu nieko, vien tik rankos-
kad išskleistų, tarsi sapną, mano mirtį.

Visa kita juk praeina.
Amžina žvaigždė, bevardės kaitros.
Visa kita-kita: geidulingas vėjas
ir būriais pakilę skristi lapai.

Dylanas

didelis
atrodė kiemas
pro langą

didelis buvo balandis, bet nuskrido...

Pirmasis lietus.
Paskutiniame sniege
žydi nuorūkos.

Uliganto

balandis