Piemens sapnas

Neišbrisiu- ošiant žolei prie daigų priglusiu,
sužvangės grandinė inkarą pakėlusi ir gyvulius-
taip kartu į debesis įaugsime,
mandragoros šaknį čiulpdami.

Ne apie islamo vėliavą virš kapitolijaus,
skruzdžių triumfą vasaros griuvėsiuose,
o apie staiga pražydusią ganyklą
jos įdėją baltą, kai materiją užmerksiu.

Pėdom pakeltom virš pakilimo
ir kvėpavimo takų- žvaigždes ganysiu
niekam nieko aš iš ten nepasakosiu
neateis ryte manęs pakeist kiti.