Pasirodymas Marijai Magdalenai (Pagal (pagal Jn20,9-31)

Aušrojant niekas nežinojo, šis pirmadienis- antra pradžių pradžia:
Golgotos ašarikaulius aplipo karčios drumzlės perrūgusio vyno,
ant kryžiažiedžių patalų plaiksčiausi lyg nesuteptas baldakimas,
lūšies nepastebėta buriavau į olą, kur praeivių nevadino
kvapniųjų mirų, šalavijų aromatą skleidus drobė, ar žvaigžde  nebeatvirsiantis akmuo- mane:arčiau prislinkusią apakino tuštymėj audeklo skaistus lyg pachisandras žvilgsnis. Po oda
gražiausias apgamas buvai tada, ant plyno gedinčiojo lauko
nesusiliejęs su nakties rūkais... Padangę perkirtusia linija
čia svilarožė smilksta apsupta dulkėtų raukšlių:raudonplaukių
drugnų sekundžių karalienės nelaboji valanda ištiko mus staiga
nepasipuošusius, gležnus- rodyklių auksui pervėrus nelyginę.
Sveika, penkiolikta stotele, paskutine amžinoji- tu klupai?
Už nugaros šnarena požeminis vėjas, tykiai ištartas "'Rabuni"-
paslaptingiau negu meilenės vardas skamba žilstančioje pievoje-
pakalnėmis nešuosi, pasibelsiu: girgžtels durys, miegančius pabudins...
Mariją lydi nesulaikomas balandis, pelenų liauni stulpai.
Mes, pasiliekantys šaltajam rūsyje vieni- neliudijame, giedame!

ok

Pasirodymas Marijai Magdalenai (Pagal (pagal Jn20,9-31)

Aušrojant niekas nežinojo, šis pirmadienis- antra pradžių pradžia:
Golgotos ašarikauliai aplipę buvo drumzlėm perrūgusio vyno,
ant kryžiažiedžių patalų plaiksčiausi lyg nesuteptas baldakimas,
lūšies nepastebėta buriavau į olą, kur praeivių nevadino
kvapniųjų mirų, šalavijų aromatą skleidus drobė, ar žvaigžde  nebeatvirsiantis akmuo- mane:arčiau prislinkusią apakino tuštymės atvaizdas -skaistus lyg pachisandras- veržias po oda:
į apgamą ant kaklo tu telpi dabar, ant plyno gedinčiojo lauko
nesusilieji su nakties rūkais: padangę perkirtusia linija
ten svilarožė smilksta apsupta dulkėtų raukšlių- raudonplaukių
drugnų sekundžių karalienės nelaboji valanda išliko mus staiga
nepasipuošusius, gležnus- rodyklių auksui pervėrus nelyginę.
Sveika, penkiolikta stotele, paskutine, amžinojip tu klupai?
Už nugaros šnarena požeminis vėjas, tykiai ištartas "'Rabuni"-
paslaptingiau negu meilenės vardas skamba žilstančioje pievoje-
pakalnėmis nešu jį, pasibelsiu: girgžtels durys, miegančius pabudins...
Mariją lydi nesulaikomas balandis, pelenų liauni stulpai.
Mes, pasiliekantys šaltajam rūsyje vieni- neliudijame, giedame!

pj harvey
you said something

Pasirodymas Marijai Magdalenai (Pagal (pagal Jn20,9-31)

Aušrojant niekas nežinojo, šis pirmadienis- antra pradžių pradžia:
Golgotos ašarikauliai aplipę buvo drumzlėm perrūgusio vyno,
ant kryžiažiedžių patalų plaiksčiausi lyg nesuteptas baldakimas,
lūšies nepastebėta buriavau į olą, kur praeivių nevadino
kvapniųjų mirų, šalavijų aromatą skleidus drobė, ar žvaigžde  nebeatvirsiantis akmuo- mane:arčiau prislinkusią apakino tuštymėj atvaizdas -skaistus lyg pachisandras- veržias po oda:
į apgamą ant kaklo tu telpi dabar, ant plyno gedinčiojo lauko
nesusilieji su nakties rūkais: padangę perkirtusia linija
ten svilarožė smilksta apsupta dulkėtų raukšlių- raudonplaukių
drugnų sekundžių karaliene, sese, tavo valanda išliks juoda
nepasipuošusiems delčia, rodyklių auksui pervėrus nelyginę.
Tamsu, penkiolikta stotelė- paskutinė amžina- kodėl klupai?   
Už nugaros šnarena požeminis vėjas, tykiai ištariu "'Rabuni"-
paslaptingiau negu meilenės keistą vardą žilstančioje pievoje-
sugrįžus jį nunešiu užrakintiems: girgžtels durys, miegančius pabudins...
Mariją lydi nesulaikomas balandis, pelenų liauni stulpai.
Mes, pasiliekantys šaltajam rūsyje vieni- neliudijame, giedame!

PJ Harvey
You said something

Pasirodymas Marijai Magdalenai (Pagal Jn)
2006-05-19 19:17
Aušrojant niekas nežinojo, šis pirmadienis- antra pradžių pradžia:
Golgotos ašarikauliai aplipę buvo drumzlėm perrūgusio vyno,
ant kryžiažiedžių patalų plaiksčiausi lyg nesuteptas baldakimas,
lūšies nepastebėta buriavau į olą, kur praeivių nevadino
kvapniųjų mirų, šalavijų aromatą skleidus drobė, ar žvaigžde  nebeatvirsiantis akmuo- mane:arčiau prislinkusią apakino tuštymėj atvaizdas -skaistus lyg pachisandras- veržias po oda:
į apgamą ant kaklo tu telpi dabar, ant plyno gedinčiojo lauko
nesusilieji su nakties rūkais, padangę perkirtusia linija
ten svilarožė smilksta apsupta dulkėtų raukšlių: raudonplaukių
drugnų sekundžių karaliene, sese, tavo valanda išliks juoda
nepasipuošusiems delčia, rodyklių auksui pervėrus nelyginę.
Tamsu, penkiolikta stotelė- paskutinė amžina- kodėl klupai?   
Už nugaros šnarena požeminis vėjas, tykiai ištariu "'Rabuni"-
paslaptingiau negu meilenės keistą vardą žilstančioje pievoje-
sugrįžus jį nunešiu užrakintiems: girgžtels durys, miegančius pabudins...
Mariją lydi nesulaikomas balandis, pelenų liauni stulpai.
Mes, pasiliekantys šaltajam rūsyje vieni- neliudijame, giedame!

ok

Aušrojant niekas nežinojo, šis pirmadienis- antra pradžių pradžia:
Golgotos ašarikauliai aplipę buvo drumzlėm perrūgusio vyno,
ant kryžiažiedžių patalų plaiksčiausi lyg nesuteptas baldakimas,
lūšies nepastebėta buriavau į olą, kur praeivių nevadino
laukinių mirų šalavijų aromatą skleidus drobė, ar žvaigžde  nebeatvirsiantis akmuo- mane:arčiau prislinkusią apakina tuštymė:atvaizdas -skaistus lyg pachisandras- veržias po oda:
į apgamą ant kaklo tu telpi dabar, ant plyno gedinčiojo lauko
nesusilieji su nakties rūkais, padangę perkirtusia linija
ten svilarožė smilksta apsupta dulkėtų raukšlių: raudonplaukių
drugnų sekundžių karaliene, sese, tavo valanda išliks juoda
nepasipuošusiems delčia, rodyklių auksui pervėrus nelyginę.
Tamsu, penkiolikta stotelė- paskutinė amžina- kodėl klupai?   
Už nugaros šnarena požeminis vėjas, tykiai ištariu "'Rabuni"-
paslaptingiau negu meilenės keistą vardą žilstančioje pievoje-
sugrįžus jį nunešiu užrakintiems: girgžtels durys, miegančius pabudins...
Mariją lydi nesulaikomas balandis, pelenų liauni stulpai.
Mes, pasiliekantys šaltajam rūsyje vieni- neliudijame, giedame!

ok