Ant pachisandrų kilimo gulėjau-
naktinio bėglio niekas neieškojo-
iš Berenikės garbanų Persėjau
išniręs skriejai kupolu juoduoju.
Žvaigždės nekrito, nebeliko vėjo,
sustojo amžiai, valandos, sekundės-
rasos dantažolių akim riedėjo
skaidrus vanduo į karštus kaulus sunkės:
juos susirinko nelaimingi žmonės
atklydę iš apgriuvusios tvirtovės-
atlygins karalaitis, mylintis šunis-
lyg skuduras žįslojamas veršelio
trumpėja kelias, lekiantis pro šalį
pirmų žiedadulkių ugninis kamuolys.