Retrospektyvinė egzistencializmo analizė

Išėjau arbatos

Beprasmės frazės turi savybę
Išjungti mąstymą
Šalin juk šalin!
Apseilėtos eilutės
Lyg po nevykusių bučinių
Iliuzinis pseudožydėjimas
Apipelijusiame popieriuje
Kur rašiklis įsivaizduojamai
Drebina visatą
Iki kol viskas iškrenta
Po praeivių kojomis
Ir išsigleizoja per visą praėjimą

...keista diena. Skalbimo mašina užtrumpino elektrą visame name, bet pabaigiau skalbti perjungusi programą, ir, kažkieno patarta perjungusi skalbimo mašiną į kitą rozetę, radau, kad skalbyklė niekuo dėta; autobusas, kuriuo grįžau namo, sugedo, tiesa, netrukus operatyviai atsiuntė kitą, ir vėlavome vos 10 minučių. Trumpalaikiai visatos sutrikimai. NESKUBĖK!

Vanduo supynėse nevaldomas

Ką tik mačiau jerubę, užšoko ant kaimynų tvoros tiesiai prieš mano langą, pasižiūrėjo į mane, ir dingo. Paukštis prie namų - naujienos. Kažin kokias naujienas šis paukštelis atneš?

Asmuo nuoširdžiai tiki, jog balų vidurkis rašyke nurodo jo literatūrinius gebėjimus, taip pat mano, jog balai yra priežastis, o geras rašymas pasekmė. Bet juk yra priešingai. Jei java sėkmingai manipuliuos žmonėmis, kuriais gali tai daryti (Juozas, Pranas, Raimondas - jei įvardinti kelis), jie jos vidurkį pakels iš empatijos/draugiškumo/geranoriškumo. O ji tuo tarpu kuolins (ar panašiai) tuos, kurie ją kritikuoja, ir pelnytai. Naujiems vartotojams tai darys blogą įspūdį, a la "ves iš kelio", būtent tai ir yra kenkimas rašykui. Jie tikės, jog geri tekstai tokie nėra, ir vice versa. To buvo vengiama praeityje, kiek suprantu, tačiau dabar aktyvių kritikų kiekis sumažėjo. 

To buvo vengiama praeityje, nes wride dar nebuvo gimęs :) 



Man tai iš viso nesuprantama, kaip žmonės pasimauna ant tokių triukų, ir leidžiasi valdomi iki tokio lygio, kad tenka išeiti iš adminų. Ar svetainei nuo to geriau, kad gerų adminų skaičius sumažėjo? Labai abejoju. To tikrai neturėtų būti. Graudu buvo žiūrėti į tai, bet, mano nuomone, gailestį ir empatiją dėl to, kas įvyko, jautėme tik mes, eiliniai vartotojai. 

Ir dar tas pamokantis įsakmus tonas - daryk tą, paspausk aną, trink šitą, komentuok kitą. Die o die... Ir kaskart sąrašas - mirtini priešai ar dar kažkas. Ne tokie kaip privalėtų būti asmeninėje pseudorealybėje. Man tik įdomu, jei žmogus manosi esąs genialus kūrėjas, ką pakeistų subjektyvūs kelių paprastų tinklalapio vartotojų įvertinimai? O gal visi privalome garbinti kažką? Hm, kvepia asmenybės kultu. Ir visi, kurie neprisideda prie garbinimo - šalin. Antra vertus, šitokiu būdu eiliniai vartotojai parodomi kaip turintys galios, o kūrėjas - silpna asmenybė. 


Antra vertus, visa tai be galo nuobodu, tas kai kurių begalinis  dėmesio reikalavimas visais būdais. Aj. Turime juk savo gyvenimus :) Šiandien toks gražus oras, saulė per visą dangų! Eisiu pasivaikščioti, kol kolegė išleidžia. Ir jums, eiliniai žmogiukai, linkiu geros saulėtos nuotaikos :)

Miega visi

This XML file does not appear to have any style information associated with it. The document tree is shown below. k11 - rašyk.lt http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt ***

Sat, 23 Mar 2013 19:11:13 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/391513/391513.html http://rasyk.lt/dienorastis/391513/391513.html ***

Mon, 22 Oct 2012 21:41:02 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/387077/387077.html http://rasyk.lt/dienorastis/387077/387077.html rudenį vėjas šluoja balas iš lapų ]]>

Mon, 22 Oct 2012 00:37:45 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/rudeni/387059.html http://rasyk.lt/dienorastis/rudeni/387059.html

briaunota žuvis jos viduje sukasi dantračiai
aštrūs pelekai juda nešdami tarp sapno ir sielos
kasdien jai užmeta masalą vaizdus iš išorės
žalią pievą delnais apglėbtą ant kalno nugaros
besisupantį ežerą beržų viršūnėse priglaustą saulėlydį
sumirksi žuvis ne jai tie vaizdai ne jai
jei tik pabandytų priplaukti viskas dingtų
per aštrūs kraštai sudraskytų saulėlydžio spalvą
pievą ir delnus skalaujantį ežerą kalno nugarą
nes nėra apsaugos nuo dantračių briaunų
nebent tik kiti dantračiai
todėl nekimba juokinga žuvis per aštrus masalas
apglėbtas saulėlydis besisupanti pieva į kalną įbridusi
melas visa tai melas ir žvejų išmonė jei patikėtų
paskutinius žvynus nudirtų ir kaulus išmėtytų
po žalią kalną prie beržo nugaros po saulėlydžio
naktimis sapnuoja žuvis
kaip žvaigždžių dantračiai pamažėle suka dangaus dugną
ir plūduriuojantį jame sidabražvynį mėnulį
artėja jis virpėdamas pelekais ir briaunomis
per žvaigždes skalaujantį dangų debesų jūržoles
sutemų bangos ritasi artėja potvynis
švyti meteoritų planktonas
ir žuvis pasiruošusi prisiekti visais aštriakraščiais pelekais

ji myli mėnulį