Apsivilksiu ilgesiu tavo
Ir dėvėsiu jį
Iki džiaugsmo pradžios
Glostysiu jį
Tylėjimo pirštų galiukais
Kol murkti jis ims švelnumu -
Anuo - užmirštuoju nebuvėliu
Skaisčios mėnesienos paklodėmis
Įšildžiusiu guolį

Lytėjimo pumpurais apsunkę
Išsiskleisime laime
Stebuklingom spalvom ir kvapais
Kurių neradome
Nė viename sapne
Nes išsapnuoti kūnai
Glaudėsi ne prie savų sielų
Neatpažinti delnai
Sklendė virs tuštumos tarpeklių
Kur mes niekada neskraidėme -
Laukėme savo sparnų

Apsivilksiu ilgesiu tavo
Ir tu į mane įskrisi
Nustebti
Sustojusio laiko šališkumu -
Byloti savim save


Vaclovas Navickas

Taku
Pagal Dievo srovę
Tavųjų žingsnių aidą atseksiu
Per tavo delną
Įeisiu
Klausytis širdies

Mielas mano sielos dirigente...oktavų derintojau...jau pritaikėte raktą šiai muzikai...o litauras išimkite...jos per aštrios...lyg monetos su skylutėmis, netelpančios į muzikinę dėžutę...ritmas tebūnie tik širdžių unisonas...noktiurnui tebesitęsiant...

Poryt skrendu pavasario ieškoti.
Tokia misija...