Pasaulis išprotėjo...

Kaip viskas amžina ir puiku: upė, nešanti mane, vandens žolės, glostančios kojas, akmuo tėkmės viduryje. Tamsiai mėlyni laumžirgiai. Oras, prisotintas laukimo. Visas širdagraužis, visi vidiniai priekaištai, nuplaukiantys su vandens purslais į lelijų sąžalyną. Plaukiojanti netoliese ančių šeimyna sulesa mano juoką.

Namo grįžtu lėtai, kad vidinė ramybė neišsilietų per kraštus pakeliui.

Be proto juokinga. Kaip ir pranašavo Cosmo. Tiltų tampymas kiekvienas į save. Upė juk ne keliose dimensijose, nors ir turi kelis pavidalus. Bangų echolalija. Šukių slėpimas į dugną. Geriausiais tikslais. Tikra beprotybė. Saulės aitvaro nuopuolis. Šaukite į mane, turintieji akis. Nes liežuviai jau paskendo.

Be proto juokinga. Kaip ir pranašavo Cosmo. Tiltų tampymas kiekvienas į save. Upė juk ne keliuose dimensijose, nors ir turi kelis pavidalus. Bangų echolalija. Šukių slėpimas į dugną. Geriausiais tikslais. Tikra beprotybė. Saulės aitvaro nuopuolis. Šaukite į mane, turintieji akis. Nes liežuviai jau paskendo.

-----------------

Lysvėse šildosi agurkai

smuiko širdis plaka muzika
šiandien jis
ilgesingai atlieka tave
po mano pirštais
venų stygos pulsuoja
keturiais kūno laikais

pagaliau būsiu tave išmokęs
su paklydimais pūgoj
su pavasariškais jausmų užtvankų proveržiais
su pasinėrimais
į vasariškas upes
su rudeniškais vaisių kritimais
į atverstus vakaro delnus

šiandien tave moku geriau
nei save
nes many kartais
kraujas groja kažką nesuprantamo
bet iš tavęs atplaukę garsai
mane temperuoja
iki reikiamo tembro džiaugtis tavim


Vaclovas Navickas

VIEN TAVE

Lietus neatsimins vaikystės
Lašės į mergaitės akis
Subrendimas:
Po lašą nakties
Po pusę nakties
Kvepiantis ateitimi švelnumas

Gražus savyje išgilintas
 
Plauks į mane delnai
Atpažinę mylimą:
Nesutiktasis
Ne atsitiktinai išdygęs
Pakelėje-
Pažadėtajai savo žydintis
Lietumi
Sopulingos širdies rainelėje
Būsimasis

Meile meilėje meilės


Vaclovas Navickas

Ateisiu tavo delnų
Pakrantėmis
Pakraščiais tavo žvilgsnių
Tavo žydinčios odos takais

Tavo lūpų valtele
Supsis
Šypsenos prieplaukoj
Mano žodžiai basi
Ir aptingę
Kelionę bus baigę
Bet nerimo vėjas išskleis
Naujos kelionės bures

Atrišu sunarpliotą laimės mazgą
Ir išplaukiu
Į jūrą tavo širdies
Sapno locijos vedamu
Meilės kursu
Jūra tavo širdies nepažinta
Kelionėn be pabaigos į save


Vaclovas Navickas

Apsivilksiu ilgesiu tavo
Ir dėvėsiu jį
Iki džiaugsmo pradžios
Glostysiu jį
Tylėjimo pirštų galiukais
Kol murkti jis ims švelnumu -
Anuo - užmirštuoju nebuvėliu
Skaisčios mėnesienos paklodėmis
Įšildžiusiu guolį

Lytėjimo pumpurais apsunkę
Išsiskleisime laime
Stebuklingom spalvom ir kvapais
Kurių neradome
Nė viename sapne
Nes išsapnuoti kūnai
Glaudėsi ne prie savų sielų
Neatpažinti delnai
Sklendė virs tuštumos tarpeklių
Kur mes niekada neskraidėme -
Laukėme savo sparnų

Apsivilksiu ilgesiu tavo
Ir tu į mane įskrisi
Nustebti
Sustojusio laiko šališkumu -
Byloti savim save


Vaclovas Navickas