Kartojimai dings
Oda nusilupusi
Meldžiasi mirčiai

Gailėk rasose
Upeli plauk į rytus
Žara pavirtęs

Padėk akmenuk
Skelti ežero stiklą
Ramybė dugne

Stebi vakaras
Peilis geria iš delno
Nakčiai irgi liks

Asmeniškumai skauda

Nereikia

Norėčiau prisiminti, kaip reikia gyventi

Norėčiau prisiminti, kaip reikia gyventi

Visiška nesąmonė

Kartais taip norisi išsilieti, veržliai ir linksmai, pajutus palengvėjimą po to...bet ne, užsispyrę žodžiai srovena lašais kaip iš prostatos susiaurintos šlaplės, ir graužia graužia kažkur viduje...