Sėdėdama tamsoje be elektros, spėjau perskaityti net du ilgus ir gerus rašykų tekstus. Štai kokia nauda!
O dabar atsirado elektra, todėl einu prie kitų darbų :)

Sėdžiu be elektros. Tik kompas dar veikia, todėl esu čia. Bet elementų liko valandai, o tada jau liksiu kiurksoti žvakių šviesoje.

Lyja... O už lango sninga.

Vaistas nuo nemigos:
1) raskite sunkų darbą, kuris prasideda vėliausiai 8 val. ryto, bet geriau dar anksčiau,
2) pasigimdykite mažiausiai porą vaikučių, jei norite didesnio efekto - dar daugiau,
3) susiraskite laisvalaikio užsiėmimą, kuris atima daug laiko ir neleidžia nueiti į lovą anksčiau nei dvyliktą ar pirmą valandą nakties.

Efektas garantuotas - tas likusias valandas miegosite kaip užmuštas.

Nepadeda? - Tada kreipkitės į gydytoją.

Ps. Už pašalinius poveikius neatsakau.

Ilsiuosi darbe. Nes ten pamirštu save.

Iki pasimatymo kitais metais!
Šie buvo visai sėkmingi. Gal ir ateinantys bus ne prastesni? Daugiau reikalauti net nedrįstu.

Laimė gyvena mano svajonėse.

Šiandien perskaičiau, kad tikra ilgalaikė draugystė tarp vyro ir moters yra neįmanoma.
Ar tai tiesa? Sunku patikėti.
Man atrodė, kad gali būti kitaip, bet turbūt ir vėl esu naivi kaip mažas vaikas, o gal ir akla...

...tai ne tik šventės.

Kaip norėčiau, kad parašyti knygą būtų taip pat paprasta, kaip pagimdyti vaiką - pajunti sąrėmius ir žinai, kad kito kelio nebėra, tereikia sukaupti jėgas ir nieko nebesvarstant kuo greičiau atverti vaikui duris, nes jis žino, kad jam laikas. O knyga? Ne, ji nenori manęs palikti.