Mes visi žinome, kad pasaulis yra geresnis, kai informacija yra laisvai pasiekiama kiekvienam.
Bet ir „Aš – autorius“ skamba išdidžiai.

mes „aš - jis“ ašimi
lėtai surišami
išlikdami veidais,
kuriuos seniai radai

„Kaip koks nors daiktas man atrodo, toks jis man ir yra“ [Protagoras]

„Skaitymo laikas visuomet yra pavogtas laikas. Beje, visai kaip laikas, skirtas rašymui arba meilei. Laikas pavogtas iš kasdieninės veiklos ir rutinos. Ir keliamas ne klausimas, ar aš turiu laiko skaityti (laiko, kurio man, beje, niekas neduos), bet klausimas, ar aš suteikiu sau laimę būti skaitytoju.“. [Daniel Pennac]

Don't answer me, don't break the silence
Don't let me win
1984

„Dailiosios literatūros uždavinys – pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoninti, kelti ir auklėti“ [JG]

And always I think where we might have gone
If we'd never met inside this song
Our names are enciphered
But the words became true

nuolat galvoju
kur mes būtume
nesusitikę dainoj
vardais šifruotais
o žodžiais
tikrais

Kodėl nesimato gerai vertinamų autorių ir garbių poezijos kritikų išsamių komentarų po gerai vertinamų autorių eilėraščiais?
Ar pastarieji nedaro klaidų ir nesukelia skaitantiems įspūdžių? Ar vis dėlto kažkokios asmeninės priežastys lemia nekomentavimą?

žmogau tu mažas lifte
apšviestas balanom
net nebandyk nežybtelt
galvok apie nirvanos
tiltą judesius ar sūrį
šypsenoj – statyk vigvamą
mirčiai – kerinčiai bobutei
o pats į girią medžiams šlamant
aukštus pamiršk – išeik į kelią
marškiniais keptais
bet žemė tavo

Сколько будет рваться листва?
Осень вечно права.
(или ты не-)