Mąstymui Pilkoji dulkių masė arba penktojo metų laiko invazija
išsineriu iš kailio ir bandau perskaityti įmantrų raštą bet neradusi pradžios
iš pakaruoklio namų išnešu virvę sugrubusiais pirštais mazgau užverktą kilpa
tikėdama kad nustojus spjaudyti į šulinį visą dieną mėtysiu akmenukus skaičiuodama
vienas du trys klausydama garso šliaužiančio ežero paviršiumi
mėnulis jaučio ženkle
po kelių dienų užtemimas
jei būčiau pranašas
vesčiau nuolankumo ištroškusius
taip pildosi saldžiųjų postulatų indas
ir varva medumi
jame tau kojas
numazgos Kitatikė pasruvusiom
krauju akim iš siaubo
Ieškojimai
angies geluoniu eretikus paženklins
aname upės krante
stovi tie kuriuos žodžiais
žudžiau
per gyvi kad būtų numirę
jau pramokę žuvų kalbą
nukrapštau dylančius mėnulius
monetos sidabru dengiu akis
mano žuviai
kuri vartosi pakrantėje
pulsuojančiom žiaunom
kad atiduotų delno mokestį
Keltininkui
2011-08-17 20:17
Šiukšlių Dėžė
atspindžio kampas
lygus kritimo kampui -
primena virvelių maniją
ir degtukų geo
metriją.
Mirtis su makiažu
toji moteris žydrai dažo vokus ji vargiai žino ką nors apie Bloką
juo labiau apie žydrąjį Dalį periodą bet kantriai
užklijavusi voką kiekvieną penktadienį iki dešimtos valandos
išmeta pavėjui -
jau tiek metų -
tiek metų nors nieks neskaičiavo o pašto dėžutė nuolat tuščia
ir pakvaišę karveliai ant elektros laidų nei iš čia nei į ten
ir kas tam pasauliui pasidarė žydros šiek tiek blizgios ir birios it milteliai
jau neįmanoma niekur gaut -
nors niekur ir neieškojo čia viskas ką ji atpažįsta yra ir iš niekur į niekur nevyksta
,,Tiems kas nemiega" - savaitinio žurnalo numeris išleistas rojuje, platinamas sapnuose, atminties koordinatės neapibrėžtos, šiek tiek metodinės medžiagos, kaip susisiekti su negrįžtančiais, kaip palikti anoniminę vizija - laiško forma, laukiančiam žinios iš miegančiųjų, keli straipsniai apie įstrigusius tarpinėj būsenoj, esė apie atsitraukimo esmę, šiaip tai nieko ypatingo, šiek tiek dokumentinės medžiagos, reklamos skiltis, kelios nuorodos į prieinamus be registracijos lygiagrečius išmatavimus, informacija apie prenumeratą ir atsiskaitymo būdus.
Laikas žiūri sau į nugara blogąja akimi,
nieko nesako kol po sukrypusiu uosiu žaidžia
preferansą
su kaimynu atsargos pulkininku ir vario laidų vagimi
iš gretimo namo,
bet laikas sutemai,
nerangiai keliasi nuo suolo Laikas,
juda paskui gatve riedantį raudoną troleibusą,
tai paskutinis jo į užmiestį reisas, mirkteli blausiais
žibintais,
per tirštą miglą nieko nematyt,
tik mėnuo it žalsva katės akis debesų properšoj
per sprindį virš horizonto,
Laikas aplenkia stabtelėjusį troleibusą prie perėjos
ir pasuka pirmas
už kampo.
Veronika
paskenduolė ir antys - vandens paukščiai -
užšalus ežeriūkščiui dairosi iš ekečių
iškirstų žuvų gelbėtojų brigados
1 2 3 4 5 6 ---
8 ---
16 ---
24 ---
32 ---
40 ---
48 ---
56 ---
61[iš viso:
603]