6
sugestijos stebuklas - žadėtas šiandienai -
atidėtas - neribojamam laiko tarpui

7
laiko milteliai neklusnūs - bandymas
suspausti į tabletę - baigėsi tuščia pastanga

10

apkabinęs savo - mirusiojo kojas Lozorius 
užpūtęs žvakę - degantį palaukėj krūmą 
apsižvalgė
prisėdo ant įskilusio akmens ir užsirūkė
- dar neatidaviau rankos akies dar neturėjau
tavęs

11
kalbu negyvąja kalba negyvosios jūros pakrantėj
girdžiu kaip klausosi kriauklės vandens žvaigždės
neatpažįstamų 
gyvių fosilijos moja velnio pirštu - gražu iki mirties
jei tik suprasčiau apie ką tie tariami žodžiai suvirpinę
orą

Regint iš šalies inertiškai kintantį vaizdą
/saugojimo kamera ne kunc/
lietsargis netelpa teks neštis
ir pamesti lyg netyčia dabar ne lyja o ryt bus kaip bus
/lygiai vidurdieni kris iš dangaus mana/
/dievas formalus kaip ir jo pa-saulis ne formatas kur nors ties velykų sala ar už gerosios vilties kyšulio/ 
stabteliu ties ženklu ,, apvažiavimas,, pro apgriuvusio pastato langus neša aitriu formaldehidu išvirkščios palaidinės vietoj nėriniuotų užuolaidų
/vietoj - ne laiku/
smulkios išblukę gėlytės
/kičo etiudai/
rožinė - žydra užskalbta balta išvirkščia
/ it melodramos/
drumsto skysčio nežiūrėk pro langą - išskrisi stuksenu lietsargiu į grindinį ir duslus garsas susisuka spirale virš galvos
/radiacinis fonas/
ir nei vieno debesies kad šešėliu pridengtų krintančia plunksną
/epitafija ant gralio taurės ,, naivumas virusas ar taip ir tu manai"/
tvaikas iš angos pravertų durų prieinu arčiau čia mėsinėj vėsu ,, kraujas sustingęs venose, košerinės nėra,, įkaitus, riebi pardavėja žiūri tiesiai į akis ir tą sekundę stingdantis šaltis
/inertiškai kintantis/

pakrantėj išsibarstė ožekšnių ochra
sustingusiais srovėj šešėliais

detonuoja metalinės eglės skydai
vario sakai byra į neregintį
chaki tvenkinio akį

Blyški era 
Magdalena, kaip pasakyt paprasčiau,
nesutraukiojant - nesuardant sietyno tamsos skliaute.
Šypsaisi į delną, žvelgi į mano kojas,
taip jos murzinos, dulkės, pelenai, molis 
po kojom gulasi it lydekos kaulai, irstantys čia pat akyse.
Mačiau erškėčių laužą, dūmus virš upės ir šešėlį it sparną.
Mums ne pakeliui, prieš srovę tik iš proto išplaukusios žuvys, 
virš vandens tik bandymas įsiteikti miniai.
Aš irgi netikiu tuo ko nematau, ar tai labai blogai.
Ne, tai prigimtis imti ir laužyti, daužyti ir griauti, 
šiaip sau lyg iš smalsumo, lyg iš nuobodulio.
Taip ir palikim, pamirškim. Nereikėjo stabtelėti, išvydus.
Būtų užtekę atsainiai mandagaus linktelijimo,
o dabar tavo akyse lašai it sniegenos 
ir aš kramtau sniegą vietoj duonos.

Tarp peleninių (prieš ištirpstant)   
dūmų
(išdilusių iki neregimumo)    
voratinklis
(kurį vos spalio šalnos pakuteno kojas)   
apleidžia
voras (paženklintas balta raide T    
pribloškiančiai 
ryškia neįtikėtinai ryškia į patį centrą   
įpiešta)

Per tylą lyg negyvą sniego šiugždesį uždelsto veikimo akies vyzdyje
ritasi paspirtas ugnies kamuolys iki vandeningos horizonto linijos
tik lygus laukas it litografija baltai juodų dėmių įdėmiai žvelgiančių
į savo vidų tarytum aplinkui daugiau nieko nėra nei skurdžių sausų
žolių nei sukrypusių pavienių šaltalankių ar degančių erškėčių krūmų

Saldžiausias proto miegas neįleis vienakio ir triakio milžino gorgonos ir leviatano
...ir neverta vardinti dabar jis miega jis apie juos nieko nežino jis miega kas dar
neaišku ko ištįsusiu veidu statistas stovi prie mano kėdės kairėje ir nieko
nemato
aš žaidžiu šachmatais iš juodųjų kvadratų kai visus pralaimėsiu stalas bus baltas
ir tik dramblio kaulo figūros išrikiuotos pagal aukščiausius hierarchijos principus
...iš principo tai man nusispjaut kol nepralošiau mirties suteiktos privilegijos - atsi-
imti laiku
visa kas nutinka nesusisieja tarpusavyje nei minorinėm nei mažorinėm natom
ir surogatinės motinos pagimdytos pabaisos tik mieli kačiukai priverčia nusikeikti
Goją sėdintį ant įvykių horizonto ašmenų - aš menu juodąją geometrijos formą -
mirties

už-
sąkymas:
- nuo
dų du tau-
riu įvardij-
imu
- rusmenės
antpilas:
,, ryt-o-jus,,
taurėj