- Aklumo prevencija dar nebaigta.
- Reikalauju patvirtinimo - parašo - anspaudo ant tuščio lapo.
Krinta klevo lapas. Irimo tvaikas. Tuščia kenotafija. Objektas pavargo. Klaidžioja
Kuzmos gatve. Jis yra įvardis Tai. Tai paskubom rūko. Tai geria vyną. Čia pat
prisišliejes prie svetimo lango. Berniukas plika galva ir didelėm akim iš vidaus
į stiklą pabeldžia. Tuk. Tuk. Jis turi tik Tai du dantis. Ir kamuolį lyg apelsinas.
Oranžinį ir didelį. Tai dar ne vakaras. Dar nedega žibintai. Nuo upės, kiek drėgna
migla ir keistas tvaikas. Tuk. Tuk. Tai pasitraukia. Mintyse skanduoja: pai kas pai
kas vai kas. O prieš akis bala. Nei bristi. Nei kaip nors ratu apeiti.
- Jei tikėsit.
- Nenorit pasakyti, kam to reikia.
- Jus tikėsit.
- Tai, aš per kvailas.
Tai brenda. Juk ne Kristus. Žliuksi batuose vanduo. Kiauri jie amžinai.
Jie amžinai kiauri. Ir balos amžinai prilytos. Ir gatvė Kuzmos amžina.
Nes niekada neaišku kur jinai nuves. Kreiva ta gatvė kaip ir Tai kvaila.
Skaniausi saldainiai nuo eglutės
Sąvokų mechan
izmai ir meta
morfozės -
tuštybę
tuštuma
užpildyt.
Dėlioja,nt taškus ant I , ì ī į ı ì ï ı î ì I .
Rojus, šunys, griaustinis ir Rimbaud.
Aš nesu linkusi nusitęsti iki begalybės,
Tęsinys bus be manęs. Tu tęsi, nors nebus
prasmės, pasmaugsi visus šunis, ir tik tie
pasmaugtieji rojuj bus šventieji, ant ausų
lengvabūdiškai kabės aureolės. Aš čia būsiu,
tik tam, kad ganyčiau šunis, kai atvyksiu prie
vartų, sargas įsiūlis raktą. ,,Nuo nesamų durų”,
tarstels. Kartais, kai viskas vyksta greit ir yra
teisinga, žydi dievo sodinti žolynai, ir pats
vasaros vidurys, durys nukabintos nuo vyrių
voliojasi lysvėj, laikas nusitęsia iki absurdo,
kai pagaunu save manant, esą va taip, kaip
dabar, kai raktas įsispaudęs delne, taip ir bus,
tik tų šunų vis viena gaila. Vienas prisėlina,
beausis, kaip jis švelniai seilėjasi, lyžteli
delną ir praryja raktą, kaip tik tada, kai rojaus
darbininkai išsijuosę neša duris ir pakabina
ant vyrių, paslėpdami išsižiojusią juodą angą,
ir su nevaldoma jėga užtrenkia, kad net matau,
kaip suvirpa oras, o visada maniau, kad tai tik
griaustinis šaukiantis lietų. Matai, beausi,
tai toks tas garsas sklindantis iš begalybės.
Fizikos dėsniai neveikia, jų nežinant sunku pastebėti skirtumą,
fleitos garso bangos ilgis tik prielaida įslaptinti ir taip slaptą
natų derinį, priverčiantį suklust šikšnosparnį stebintį naktinio
drugio trajektoriją. Oras vos virpa. Tarp manęs ir šikšnosparnio
nėra jokio atstumo. Čia tamsioje oloje jis prisikabinęs prie
aštrios akmeninių lubų atbrailos. Aš sėdžiu vagoj ant akmens,
kur kadais tekėjo požeminis šaltinis.
Blyškios kiniško porceliano lėlės atsispindi
veidrodžio stikle - saugo tylą.
Išminties krislas aky įstrigo - apakau.
1 ---
8 ---
16 ---
22 23 24 25 26 ---
32 ---
40 ---
48 ---
56 ---
61[iš viso:
603]