Jei galėtu (7)

Šuo miega. Retsykiais jo kūnas krūpčioja ir ir išleidžia keistą garsą t-kei-t-kei. Greičiausiai jis šaukia Keit. Visą žiemą, kai šaltis neatslūgdamas kaustė žemę Keit leido šuniui būti jos namuose. Kai kurių dalykų neįmanoma pamiršti, tai kūno atmintis. Dabar, kai vasara suka į pabaigą ir naktimis darosi vėsu, juo lab kiaurai vėjų perpučiamoj daržinėj, kur jis miega, matyt sapnuoja šilumą ir šviesą besigūždamas nuo nejaukios drėgmė. Nakties tyla sudrumstė žingsnių garsai ir šuo pašoko, įsitempė ir sustingo klausydamas sklindančių šnaresių. Kažkas netoliese vaikšto. Dviprasmis jausmas baimė ir noras sužinoti kas vyksta, truko tik akimirksnį, kol išvirtusių durų angoj šuo išvydo jį, savo šeimininką. ,,Bagi, ei negi nelauki". Šeimininkas pasilenkė ir paglostė tarpausį. Šuo lyžtelėjo riešą, tie patys grubūs randai atsiradę kadaise, kai kapojant malkas nuo koto nuslydo geležtė. Miglotų prisiminimų srautas, jei tik tai įmanoma priskirti senstančiam šuniui, bet nuojauta, kad kas nors turi atsitikti, tikrai jau kuris laikas sklandė ore

Ji nuolat kalba (5)
Šuo atidžiai dairosi, uodžia vėjo genamus kvapus. Kvapai sumišę, bet visi atpažįstami. Kieme išskyrus Vitą ir šunį nieko nėra, bet ji nuolat kalba, gestikuliuoja rankomis, tik kai nutyla ima linkčioti galvą tarsi pritardama kažkam, ko net šuo negirdi. ,,Virš Magdalenos bokštų vėjas gainioja debesis". ,,Kuosų pulkas it verpetas ar juodas spiečius, pasilenk, nes kai įsivels į plaukus". Ji plauna stiklainius pelenais, nuskalauja ir rikiuoja saulės atokaitoj. Šlapia ranka nuo kaktos nubraukia plaukus. Stiklainiai blizga, akina šokinėjantys šviesos atspindžiai Šuo eina artyn, bet Vita šukteli ,, Ei tu, blogio įsikūnijime, eik šalin". Šuo nunarinęs galvą sliūkina į namus. Ryt viskas bus kitaip.

Ryt, kaip šiandien(6)
Šuo tupi pakelyje, atidžiai stebi Vitos kiemą. Tylu. Pravažiuoja mašina. Dulkės skverbiasi į akis ir į burną, nusėda ant kailio pilku pūkučiu. ,,Šėtone, eik ėst, ar specialaus pakvietimo reikia". Skardus Vitos balsas išblaško apatišką ryto tylą ir jau po sekundės šuo po akmenimis gristą takelį stumdo tuščią dubenėlį. ,,Sapnavau bloga sapną". Ištaria  Vita stovėdama šalia kaladės su įkirstu kirviu, tarsi įaugusiu į užplaktą nuo kapojimo medieną. Šuo pakreipia galvą, jam antro pakvietimo nereikia, jis prieina prie Vitos, visu kūnu prisišlieja prie kojų. ,,Gerai, jau gerai, papasakosiu. Sapne mačiau dangumi tekantį vandenį, lyg upę nešančia netyčia pasroviui paleistus spalvotus skalbinius". Vargu ar šuo supranta jos tariamus žodžius, bet netikėtai suinkščia, lyg suskaudus kadaise lūžusį šonkaulį, nuo šeimininko spyrio į šoną. 

Vasaros išpardavimas
Diena saulėta - 29.99 €
Diena apsiniaukus - 19.99€
Diena lietinga - 9.99€
Diena X - 0.99€
Prekę tikrinti prie kasos
Po ,, pirkimo-pardavimo,, fakto
Atgal nepriimame
Pinigų negražiname
Pretenzijų neišklausome

Užmaršties teorema (4)

Tyloje, kai spengia ausyse ir dunksi paširdėje, labai greitai pasimiršta. Pasimiršta kasdieniai, ritualiniai veiksmai, veidai. Apie veidus sunku galvoti, jie permainingi. Dabar kai praėjo tiek laiko, vargu ar šuo prisimintų, kaip atrodė Keit. Nors naktim vis dar ją sapnuoja ir regis tupėdamas prie užvertų durų inkščia, prašo įsileisti, o dienomis, tik pabudęs, net nesidairydamas bėga į kitą kelio pusę. Namas, kuris tiek daug laiko buvo tuščias, jau kvepia maistu, mėsa ir žuvim. Prie parduotuvės šuo prieš savaitę nugirdo, kad iš psichiatrinės ligoninės išleido Vita. Vita kas rytą jį pasitinka su dubenėliu pieno pritrupintu duonos. Keistas patiekalas, bet šuo apie tai nesvarsto.

Apie tikėjimą

Keit tiki kūno švara ir sielos purvu, juk sunku nepritart, kad tai kas matoma svarbiau už kažką abejotinai esamą. Esama ne per daug, tiek kiek jaučia, kai sunku užmigti naktimis, nors nėra jokios priežasties ir dar ta keista, persekiojanti mintis, kad viskas tuoj pat baigsis, gal net šiandien. Arbatinukas užvirė, bet kol Keit į puodelį įsidėjo tris šaukštelius kavos, išbėgęs vanduo užgesino dujinės viryklės ugnį. Keit užsiplikė kavą ir neužsukus dujų nuėjo į savo kambarį. Gėrė kavą ir skaitė ,,Mito atsiradimo istorija,, kol užmigo.

Už mane atiduos

Prie vartų kaimynų šuo su visom savo blusom. Susirietęs, užpakaline letena kasosi paausį, inkščia iš malonumo ar šiaip iš įpratimo. Dėmesio reikia visiem. Šuniui tos gyvenimo deklaracijos dzin. Jis žino tik, kaip pakreipti gauruotą galvą ir žiūrėti protingom akim, kad gautų skanių kąsnelių iš visų silpnavalių savo gerbėjų. Šuo jau visą valandą gaišta, bet Keit namų durys neatsidarė. Ji turėdavo skaniausių kąsnelių. Šuo suinkščia ir sliūkina į namus

Antras smūgis

Už lavono išniekinimą suduodant antrą smūgį jau negyvam kaimynui, šuns šeimininkas sėdėjo jau vienerius metus ir niekas nežinojo, kiek dar jam liko ir kada sugrįš. Šuo savo kieme jautėsi saugus, nes kaimynai nedrįsdavo čia įkelti net kojos. Užeidavo tik Keit, atnešdavo karštos sriubos, bet jau kelios dienos Keit nesimato nei kieme, nei gatvėj. Šuo susisuko į kamuoliuką. Žiauriai norisi ėsti ir kad paglostytų. Ne kas nors, o ji, Keit.

Čia ekspresas ,,Prarasto laiko beieškant,, 
ir M.P. užsuka su nepalaužiamu užsispyrimu
nuo šiandien rinksiu kamščius sienom

Kai nubudus verki
išsigandus tamsos - 
įsikandus į ranką 
- ir matai kaip mirksi
lango akis tamsoje
tarsi rėtis
- juk žinai ten du
meškinai
iš lėto
keliauja
per dangų
žvaigždėtą

Diskusija įvykusi mirties dieną

Dominus et Deus
ir tas bukas žvilgsnis, ak Domicianai,
Marso laukuos neribojant dieviško
prado,
ir pragariško indo seklumos, nenusisukit,
žiūrėkit į mane, Marso laukuos Izidė vos
matoma,
įrėžta į koloną, visa sugrūdot į rėmus į
formą atspindinčią kintančia substancija ne-
laikiškumui,
ar joje atradot mano veido neapčiuopiamų
bruožų, bauginančiai šaltų atspalvių ir at-
stumiančių -
Damnatio memoriae
man, kaip ir jums nerūpi užmaršties rūbai,
suteršti aklojo regėjimais, užriskim Uolą
akMenimis

*
Trumpalaikio ampyro
trupmenom
trumpiausiu keliu pasukau
į rytus
prasilenkėm pusiaukelėj -
trupant
*
Veto balsas nebus įskaičiuotas
vėto palaikes bures
- palaimingas nebus
- palaimintas
pralaimintis bus
- niekada

krantai ištirpo - nugarmėjo kažkur vezuvijaus papėdėm
pelenais 
į vandenis žvynų purpuriniu lietum - tavo akyse atsispindi 
kolonos 
arkos panirę į šešėlius nišos žydro baseino dugnas lydyto 
stiklo 
puoštas koralų inkliuzais - kaip juos surinkti - slysta delnai 
pelenais 
pelenais - amforos aštrios skeveldros - prisiliečia prie delno 
šaltais
krantais - nugarmu kažkur vezuvijaus papėdėm - delne sušlapęs 
žiebtuvėlis 
- pridegt?