*

Užmaršties teorema (4)

Tyloje, kai spengia ausyse ir dunksi paširdėje, labai greitai pasimiršta. Pasimiršta kasdieniai, ritualiniai veiksmai, veidai. Apie veidus sunku galvoti, jie permainingi. Dabar kai praėjo tiek laiko, vargu ar šuo prisimintų, kaip atrodė Keit. Nors naktim vis dar ją sapnuoja ir regis tupėdamas prie užvertų durų inkščia, prašo įsileisti, o dienomis, tik pabudęs, net nesidairydamas bėga į kitą kelio pusę. Namas, kuris tiek daug laiko buvo tuščias, jau kvepia maistu, mėsa ir žuvim. Prie parduotuvės šuo prieš savaitę nugirdo, kad iš psichiatrinės ligoninės išleido Vita. Vita kas rytą jį pasitinka su dubenėliu pieno pritrupintu duonos. Keistas patiekalas, bet šuo apie tai nesvarsto.